Krauju užlietą Pietų Sudano veidą keičiantis krepšinis: kaip pabėgėlių rinktinė nusitiesė kelią į Paryžių?

Daugybę metų pilietinių karų draskoma jauniausia pasaulio šalis, neturinti nė vienos uždaros krepšinio aikštės, bet savo sąskaitoje jau turinti olimpinę pergalę ir tikėjimą, kad tai – dar ne pabaiga. Pietų Sudano krepšininkai supranta, kad jų žaidimas – vienas iš nedaugelio pozityvių dalykų, verčiančių džiūgauti vis dar kraujuojančią šalį. O už šių pergalių stovi buvęs NBA krepšininkas, paaukojęs asmeninį turtą.

Pietų Sudano krepšinio rinktinės istorija Paryžiaus olimpinėse žaidynėse – viena įdomiausių.

„Mes esame olimpiečiai. Tai surrealu. Būti čia, stebimiems mūsų sirgalių – ilgai tą prisiminsime. Tai neįtikėtina. Nuostabus jausmas, nes galime reprezentuoti savo šalį pozityvioje šviesoje. Taip buvo ne visada, ne visada iš mūsų šalies girdėjome pozityvius dalykus. Esame jauna šalis, jauna komanda. Nuostabu, kad galiu būti naujo, pozityvaus Pietų Sudano paveikslo dalimi“, – po pergalės prieš Puerto Riko komandą sakė vienas iš šios rinktinės lyderių Marialas Shayokas.

Šie krepšininko žodžiai iliustruoja gilią ir sudėtingą šalies istoriją, į kurią jau dabar aukso raidėmis galima įrašyti sekmadienį pasiektą rezultatą – olimpinio krepšinio turnyro starte 90:79 buvo įveiktas Puerto Rikas.

Ši pergalė istoriškai svarbi ne tik Pietų Sudanui, bet ir visai Afrikai – ji pirmoji šio kontinento komandai nuo pat 1996 m. olimpinių žaidynių.

Tai, kokį kelią iki jos turėjo nueiti Pietų Sudanas – tiesiog neįtikėtina.