Su vienu sidabro (disko metikas Mykolas Alekna) ir dviem bronzos medaliais (irkluotoja Viktorija Senkutė ir trijulių krepšinio rinktinė) lietuviai rikiuojasi 66-i, t. y. lygiai dvigubai žemiau nei 2000-aisiais Sidnėjuje, kai buvo finišuota aukščiausioje istorijoje 33-ioje vietoje.
Ant žemiausio istorijoje laiptelio kol kas buvo nutūpta praėjusioje Tokijoje olimpiadoje, kai pasitenkinta 77-a pozicija. 1996-aisiais Atlantoje mūsiškaii buvo 71-i.
Lietuvos sportininkus pastarąją parą Paryžiuje pralenkė aukso medalius iškovojusi Botsvana (vyrų 200 metrų bėgime triumfavo Letsile’as Tebogo) ir Pakistanas (vyrų ieties metimą su nauju olimpiniu rekordu laimėjo Arshadas Nadeemas), taip pat sidabrą sugriebusi 1,4 milijardo gyventojų turinti Indija (antras ieties metime buvo Neerajus Chopra) ir kelios kitos valstybės.
Vis dar be medalių, kuriais džiaugiasi jau 85 šalys, yra tiek Latvijos, tiek Estijos delegacijos.
Mūsų šalies apdovanojimų kraitį dar gali papildyti penktadienį pasirodysianti breiko šokėja Dominika Banevič-BGirl Nicka, taip pat šiuolaikinės penkiakovės atstovės Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir Gintarė Venčkauskaitė.
Jos gali nutraukti jau 12-us metus lietuviams besitęsiančio sausrą be olimpinio aukso. Paskutinėmis olimpinėmis čempionėmis iš Lietuvos dar 2012-aisiais tapo ta pati L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir plaukikė Rūta Meilutytė.
Po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai iš viso yra nuskynę šešis olimpinius aukso medalius. Lygiai pusę jų atnešė disko metikai: 1992-aisiais Romas Ubartas, o 2000-aisiais ir 2004-aisiais – Virgilijus Alekna.
Bendroje įskaitoje tvirtai pirmauja JAV atletai, kurių sąskaitoje – 30 aukso, 38 sidabro ir 35 bronzos apdovanojimai (103 medaliai).
Amerikiečiams ant kulnų lipą Kinijos olimpiečiai, sukaupę 29 aukso, 25 sidabro ir 19 bronzos medalių (iš viso – 73).
Olimpinių žaidynių ugnį Paryžius sekmadienį perleis Los Andželui, kuriame vyks 2028-ųjų renginys.
