Nepageidavo, buvo nepageidaujami arba atsisakė patys
Vos 31 – tiek atletų iš Ukrainą užpuolusių šalių ruošiasi startams kitą savaitę Prancūzijos sostinėje prasidedančiose olimpinėse žaidynėse.
Pusė jų iki invaziją lydėjusių tarptautinių sankcijų atstovavo Rusijai, likę – Baltarusijai.
Palyginimui, prieš trejus metus Tokijuje dalyvavo 335 rusai ir 101 baltarusis.
Norėdami nukakti į Paryžių, atletai iš agresorių valstybių turėjo įveikti individualios patikros sietą, skirtą atsijoti karą remiančius ir į jį įsitraukusioms struktūroms priklausančius asmenis.
Daug sportininkų – ypač Rusijoje – nė nemėgino to daryti, paklusdami nerašytai savo valdžios pozicijai: Rusijos olimpinio komiteto prezidentas Stanislavas Pozdniakovas neutralumo sąlygas išvadino nepriimtinomis ir žeminančiomis nacionalinį orumą.
Kai kurių paraiškos buvo atmestos, galiausiai atsirado ir tokių, kurie sulaukė žalios šviesos, bet persigalvojo paskutiniu momentu.
Trečioji planetos teniso raketė Arina Sabalenka, buvusi geriausia pasaulio tenisininkė Viktorija Azarenka, aštuntas tarp vyrų Andrejus Rubliovas, į stipriausių dešimtukus prestižinių daugiadienių dviratininkų lenktynių bendrosiose įskaitose pastaraisiais metais patekdavęs Aleksandras Vlasovas – tokie veidai nusigręžė nuo Paryžiaus, nors jau buvo sulaukę kvietimų atvykti.
Kaip ir visa rusų imtynių bei dziudo delegacija.
Vis dėlto „neutralai“ pasirodys devynių sporto šakų varžybose, ir kai kuriose stos prieš lietuvius.
