Kažkiek simboliška, kad kaip ir disko metimo finale, kai numetęs 69,97 metro pirmavo tik kelias minutes, taip ir pasirodęs gimtinėje geriausiu rezultatu iš visų mūsų šalies olimpiečių jis galėjo pasigirti labai trumpai.
Tuo pačiu metu kaip tik vyko moterų breiko varžybų finalas, kuriame sidabru pradžiugino 17-metė Dominika Banevič.
„Linkiu jai sėkmės. Žinau, kad ji yra labai talentinga šokėja. Net neabejoju, kad parveš auksą“, – dar nežinodamas, kokia bus finalo baigtis, sakė M. Alekna.
Pats Vilniaus oro uoste didžiulio dėmesio ir gausybės žmonių sveikinimų sulaukęs Mykolas pripažino, kad jau jaučiasi nuovargis.
„Labai pavargęs, bet labai smagu, kad tiek daug susirinko žmonių. Mintys susigulėjo, labai smagu. Stadione mėgavausi kiekvienu momentu“, – teigė olimpinis vicečempionas.
Sekmadienį dar yra rengiamos ir jo sutiktuvės prie Baltojo tilto, tačiau M. Alekna kažkokių ypatingų norų ar pageidavimų joms neturi.
„Pageidavimų jokių neturiu. Kaip bus, taip bus. Vis tiek žinau, kad bus gerai“, – tikino 21 metų atletas.
„Atvažiuos draugai, šeima, tai paminėsime tą medalį. Labiausiai gal pasiilgau laisvo laiko, nuvažiuoti prie kokio ežero ramiai“, – pasakojo jis.
Šiek tiek paminėti pirmąjį karjeroje olimpinį apdovanojimą M. Alekna jau spėjo ir Paryžiaus olimpiniame kaimelyje, kuriame jo kaimynai buvo progą švęsti taip pat turėję mūsų trijulių krepšinio rinktinės nariai.
„Nešventėme iš tikrųjų. Kai man baigėsi finalas, jie jau išvažiavo. Tai tik truputį pasveikino, pabuvome kartu, pasidžiaugėme už abu medalius ir tiek. Visi labai profesionalūs ir gerbia kitus sportininkus, tai labai tyliai buvo“, – jokių priekaištų buvusiems kaimynams neturėjo Mykolas.
Pasaulio rekordininkas beveik 80 tūkstančų talpinančiame „Stade de France“ stadione per savo debiutą buvo per plauką nuo ilgai (jau 12 metų) mūsų šalies laukto aukso, tačiau jį jam iš panosės nugvelbė it Pilypas iš kanapių išlindęs mažai kam girdėtas ar tuo labiau matytas jamaikietis Roje Stona, sumušęs tiek asmeninį, tiek ir olimpinį rekordą – lygiai 70 metrų.
Mykolas, kurio geriausias mėginimas buvo antrasis – 69,97 m, nuo iš niekur išdygusio ir visiškai nelauktai driokstelėjusio Karibų atstovo atsiliko tik 3 centimetrais.
Šis skirtumas yra mažiausias per visą olimpinių žaidynių disko metimo, kurio rungtis vyksta jau 128-erius metus (nuo pat 1896-ųjų), istoriją.
Nors mūsiškis po nokauto, į kurį tiek jį, tiek ir kitus finalininkus pasiuntė Jamaikos atstovas, dar turėjo po tris bandymus, nė vienam iš jų išstumti iš sosto R. Stonos nepasisekė.
Tik du sykius prieš tai čempioną ir vicečempioną skyrė vienženklis centimetrų skaičius – 9. Tai nutiko dar 1928-aisiais Amsterdame, kai amerikietis Budas Houseris (47,32 m) įveikė suomį Antero Kivį (47,23 m), ir 2012-aisiais Londone, kai vokietis Robertas Hartingas (68,27 m) palaužė iranietį Ehsan Haddadi (68,18 m).
„Ne, apmaudo nėra. Bet taip, jamaikiečio metimas buvo siurprizas, nors tai yra sportas ir čia visko įvyksta“, – pastebėjo jis.
Mykolui sezonas dar nesibaigė. Jis pirmauja „Deimantinėje lygoje“ ir sieks išsilaikyti pačioje viršūnėje.
„Sezono kulminacija jau įvyko, tai dabar tiesiog reikia mėgautis tomis keleriomis varžybomis, kuriose dalyvausiu, ir pabaigti sezoną“, – teigė M. Alekna.
Už iškovotą sidabrą Mykolas iš valstybės gaus solidžią 83 875 eurų premiją.
Primename kad po nepriklausomybės atkūrimo lietuviai yra nuskynę šešis olimpinius aukso medalius. Lygiai pusę jų atnešė disko metikai: 1992-aisiais Romas Ubartas, o 2000-aisiais ir 2004-aisiais – V. Alekna.
Nepriklausomos Lietuvos istorijoje apskritai daugiausiai – po 5-is apdovanojimus – buvo pelnyta Sidnėjaus, Pekino ir Londono žaidynėse, o aukščiausiai bendroje šalių įskaitoje pakilta Sidnėjuje, kur finišuota 33-ioje vietoje.
Šiuo metu lietuviai Paryžiuje su dviem sidabro (M. Alekna ir D. Banevič) ir dviem bronzos (irkluotoja Viktorija Senkutė ir trijulių krepšinio rinktinė) medaliais bendroje šalių rikiuotėje užima 64-ąją poziciją – yra tik laipteliu žemiau nei net 85 milijonus gyventojų turinti Turkija.
