Po pergalės serbas krito ant kelių, neslėpė džiaugsmo ašarų, po poros minučių čiupo į rankas Serbijos vėliavą ir keliavo prie savo komandos narių pasidžiaugti pergale kartu.
24 „Grand Slam“ titulų savininkui karjeroje trūko vienintelio trofėjaus – olimpinio aukso. Ir 37-erių serbas šią svajonę įgyvendino rugpjūčio 4-iąją „Philippe-Chatrier“ korte.
Po pergalės serbas pasidalino mintimis su „Eurosport“ žurnalistu Alexu Corretja apie auksinį finišą Paryžiaus olimpiniame teniso turnyre.
„Vos du setus žaidėme beveik tris valandas. Neįtikėtinas mūšis ir kova. Kai po paskutinio smūgio kamuoliukas skriejo į kitą korto pusę, buvo vienintelė akimirka, kai pagalvojau, kad galiu laimėti mačą.
Turiu omenyje, tikėjau, jog galiu laimėti, bet tai buvo akimirka, kada iš tikrųjų supratau, kad laimėsiu“, – teigė N. Džokovičius.
C. Alcarazui serbas pralaimėjo Vimbldono finale: tąkart prieš tris savaites Londone N. Džokovičius neturėjo jokių šansų prieš ispaną ir jam neprilygo 2:6, 2:6, 6:7 (4:7).
Dabar Paryžiuje žiūrovai išvyko vienas kito vertą varžovų kovą.
„C. Alcarazas nuolat vertė mane žaisti geriausią tenisą. Manau, kad pirmąjį setą pradėjau gerai. Turėjau progų, jis taip pat turėjo galimybių.
Sąžininga, jog setuose prireikė pratęsimo (tie-break’ų). Abu turėjome progų atitrūkti, bet lemiamu metu abu rinkome taškus padavimų metu.
Aš atidaviau savo širdį, sielą, kūną, šeimą, viską šiame korte. Laimėti olimpinį auksą sulaukus 37-erių... Pagaliau tai padariau. Svarbiausia, kad auksas mano šaliai.
Jaučiu pasididžiavimą žaidžiant už Serbiją. Žinau, kad Carlosui ir Rafai (Nadaliui) patinka žaisti už Ispaniją, Andy (Murray) patinka atstovauti Didžiajai Britanijai. Rogeris (Federeris) – už Šveicariją, Alexas Zverevas Tokijuje laimėjo auksą Vokietijai. Matėte visų šių vaikinų reakcijas, kai jie laimi. Tai kažkas ypatingo“, – kalbėjo N. Džokovičius.
Jis priminė savo įspūdingą olimpinę patirtį ir nesėkmingus žygius aukso link.
„Tai jau penktosios mano olimpinės žaidynės. Trejose iš keturių žaidžiau pusfinalyje ir kažkodėl niekada nesugebėjau įveikti šios kliūties. Kai įžengiau į aikštelę pusfinalyje prieš Lorenzo Musetti, galvojau ir sakiau sau – „įveiksiu“. Todėl finalo pradžioje nesijaudinau, nes buvau užsitikrinęs medalį, bet, žinoma, siekiau aukso“, – dėstė N. Džokovičius.
