Šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė penktadienį padovanojo Lietuvai pirmą medalį Tokijuje. Po idelaus pasirodymo jojime ir įspūdingo spurto kombinuotoje bėgimo ir šaudymo rungtyje 37-erių vilnietė išplėšė sidabrą.
„Tikėjimas medaliu buvo didelis. Likus 300 m iki finišo supratau, kad bus medalis Lietuvai ir niekam jo neatiduosiu“, – sakė ji.
L. Asadauskaitė pagal olimpinėse žaidynėse iškovotų medalių skaičių pavijo savo vyrą 46-erių A. Zadneprovskį. Pastarasis 2004 metų Atėnų žaidynėse iškovojo sidabro, o 2008 metų Pekino olimpiadoje – bronzos apdovanojimus. Penktose savo žaidynėse Rio de Žaneire A. Zadneprovskis jau dirbo treneriu, o Tokijuje šios sporto šakos varžybas stebi kaip Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos vykdomojo komiteto narys.
„Neslėpsiu, labai džiaugiuosi už Laurą ir Gintarę Venčkauskaitę. Nuostabus pasirodymas, nors pradžia buvo sunki. Pirmą dieną planavome kitaip, bet kaip buvo, taip buvo. Tikėjau, kad jei pasiseks jojimas, tikrai bus geras rezultatas. Po fechtavimo sakiau, kad šešetukas realu, o toliau – kaip Dievas duos. O Dievas davė sidabro medalį“, – sakė daugkartinis pasaulio ir Europos čempionas.
– Kada patikėjote, kad bus medalis? - paklausėme A. Zadneprovskio.
– Po jojimo. Pradėjau skaičiuoti, žiūrėti. Aišku, laukiau tos vokietės, nes jei ji būtų gerai jojusi, galėtų ir nebebėgti, toks atotrūkis buvo. Jai tikra drama vakar nutiko su žirgu, viskas apsivertė, atsirado trys vietos ir Laura buvo arti.
– Matėte ir Lauros priešlaikinį startą....
– Turiu savo nuomonę. Reikėtų visas varžybas rengti kaip būna taurės etapuose. Laura sakė, kad girdėjo signalą, bet prieš ją turėjusi startuoti baltarusė uždelsė. Ir tuomet Laura pasimetė, nesusipratimas išėjo. Gaila, aišku. Pamačiau tą priešlaikinį startą ir iš karto toks šiurpulys kūnu nuėjo. Galvoju, kaip čia reikės dabar... Galvojau, gal nepastebėjo, bet viską jie pastebėjo ir nubaudė.
– Kokios buvo nuotaikos prieš olimpines žaidynes, juk Laura buvo patyrusi traumą?
– Normaliai. Ta trauma išmušė iš pasiruošimo ritmo, persijungėme į ekoniminį režimą. Bet gal viskas ir į gera, nes planavome ir Europos čempionate dar dalyvauti. Laura ten galiausiai nevažiavo.
– Lauros startą stebėjote ne iš trenerio tribūnos?
– Ne. Aš akredituotas čia kaip vykdomojo komiteto narys. Buvome apsitarę, kad Lauros treneris Jevgenijus Kliosovas prižiūrės. Tačiau ir aš buvau pasiruošęs patarti, pakalbėjome truputį prieš bėgimą ir jojimą. Kai per daug trenerių tai irgi... Mes bendravome trumpai, bet ką reikėjo, pasakydavome.
– Ar buvo sunku stebėti varžybas?
– Neslėpsiu, stengiausi... kuo galėjau, padėjau. Tą 10 sekundžių baudą išgyvenau kaip šoką. Ji šaunuolė, kad susiėmė ir iš karto šovė penkis švarius šūvius. Tuomet supratau, kad yra šansas.
– Jūs supratote, kodėl teisėjas laiko Laurą ir neduoda šaudyti?
– Taip. Ir paaiškinau Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei, kad čia bauda.
– Tas garsusi Lauros bėgimas – Dievo dovana?
– Ji treniruojasi. Aišku, ji sukurta bėgimui, čia jos „arkliukas“. Visi matė, ji gali kovoti ir viską atiduos. Aišku, ir nuo žmogaus priklauso. Savijauta svarbi buvo. Tą dieną ji buvo pasiruošusi labai greitai bėgti.
– Tai pirmasis lietuvių iškovotas medalis Tokijuje. Ką jums tai reiškia?
– Smagu. Laura sako, čia visos Lietuvos medalis. Smagu. Nors vienas, bet užtarnautas.
– Laura tiesiai neatsakė, ar sportuos iki Paryžiaus olimpiados?
– Neturiu atsakymo į šį klausimą. Palaukime. Kai baigsis ši olimpiada, tuomet ir paaiškės.
– Kiek jūsų dukra Adriana užsivedusi eiti šiuo keliu?
– Adriana nuolat skambina, klausia. Sakau – žiūrėk televizorių, bet jai patinka išgirsti.
– Grįžus į Lietuvą laukia daug sveikinimų, pažadų. Ar šįkart tos sąlygos pradės gerėti?
– Lietuvos sportas dabar dugne. Laikas kilti ir atsispirti. Jei ne Lauros medalis, būtų labai skaudu. Pirmiausiai apie tai turi pagalvoti valdininkai ir tie, kurie atsakingi už sportą. Turi rimtai pagalvoti apie bazes, sąlygas. Prieš olimpiadą važiavome į Estiją, tokį miestelį. Ten du namai ir tokia bazė – baseinas, stadionas, fechtavimosi salė. Viskas vienoje vietoje. Mes Druskininkuose bazę statome 13 ar daugiau metų.
– Šiuolaikinės penkiakovės sportininkai tapo savotiškais gelbėtojais. Tokijuje niekam nepavyko laimėti medalio. Gal verta šiuolaikinei penkiakovei skirti daugiau dėmesio ir daryti viską, kad būtų tų medalių testinumas?
– Mūsų laikais irgi nebuvo masiškumo. Mūsų nedaug. Išeis Laura, Justinas, bet jei merginų dar turime, tai su vaikinais liūdna. Nėra tokio kalibro sportininkų kaip Justinas Kideris ar kaip buvome mes su Edvinu Krungolcu. Maniežas nesutvarkytas, nėra sąlygų, nėra techniškų dalykų. Sportininkai neateis, neklijuos plytelių, nedažys sienų...
– Kokie vaikai turi ateiti į penkiakovę?
– Iš plaukimo. Plaukimas reikalauja įdirbio. Jei tinkamas plaukimui, toks vaikas pravers ir penkiakovei.
– Daug kalbama apie žirgus, daug pykčių šiose Tokijo žaidynėse dėl jų. Ką jūs apie tai manote?
– Žirgai tikrai pavargo. Aukštis toks, kad kai kurie pirmą kartą tokį mato – 120 cm aukščio ir labai plačios kliūtys. Po keturis kartus žirgai startuoja per vakarą, o jei kažkur užsigauna, kažkas neišeina, tai žirgams didelis stresas, reikia raminti. Tai užima vieniems dvi dienas, kitiems – gali ir iki mėnesio. Mes tiek laiko neturime, varžybos nelaukia: ką gauni, tą turi.
– J. Kinderio pasirodymą taip pat sujaukė žirgas...
– Tikrai labai gaila. Niekam nelinkėčiau tokio žirgo. Sudėtingas, mažiukas, tikrai ne šitam maršrutui.
2012 metais Londone olimpine čempione, o 2021 metais Tokijo olimpine vicečempione tapusiai L. Asadauskaitei-Zadneprovskienei tai jau ketvirtosios žaidynės karjeroje. 2008 metais Pekine ji buvo 14-ta, o 2016 metais Rio de Žaneire – 30-ta. Vilnietė taip pat yra pasaulio rekordininkė (1417 tšk.), visų spalvų planetos pirmenybių apdovanojimų savininkė, Europos čempionė bei pasaulio taurės finalo laimėtoja.
Primename, kad L. Asadauskaitės-Zadneprovskienės likus dviem dienoms iki olimpinių žaidynių uždarymo iškovotas medalis yra pirmasis visos Lietuvos delegacijos trofėjus Tokijuje.
Arčiausiai apdovanojimų pakylos liko moterų porinės dvivietės valties įgula Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, kuri užėmė ketvirtą vietą. Treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė moterų komandų sprinto varžybose buvo penktos, disko metikas Andrius Gudžius ir vienviečių valčių irklavimo atstovas Mindaugas Griškonis finaluose liko šešti, penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė – septinta, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale – paskutinis aštuntas.
Liepos 23 dieną prasidėjusios Tokijo olimpinės žaidynės baigsis sekmadienį.