Lietuva antrą kartą nuo nepriklausomybės atkūrimo žaidynėse liko su vieninteliu medaliu: sidabrą iškovojo šiuolaikinės penkiakovės atstovė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė.
„Laura iš tikrųjų šaunuolė. Ji apgynė mūsų sporto garbę. Laurai nebe tiek daug liko ir iki kitų olimpinių žaidynių. Tikiu, kad su dabartinėmis emocijomis ji gali tuos trejus metus išlaukti ir rasti savyje jėgų toliau užsiimti mylima sporto šaka“, – kalbėdamas su Delfi sakė vienas iš tituluočiausių visų laikų Lietuvos sportininkų, buvęs disko metikas ir šiuo metu Seimo nario pareigas einantis Virgilijus Alekna.
Šalių rikiuotėje Lietuva 77-82 vietas pasidalijo su Bahreinu, Saudo Arabija, Šiaurės Makedonija, Namibija ir Turkmėnija. Tai – rekordiškai žema vieta per visą šalies istoriją po nepriklausomybės atkūrimo.
Netgi 1996-aisiais, kai Atlantoje vienintelę bronzą iškovojo krepšinio rinktinė, galutinė Lietuvos vieta medalių lentelėje buvo aukštesnė – 71-a.
Lietuvai Tekančios saulės šalyje atstovavo 42 atletai, tai buvo kukliausios olimpinės komandos gretos nuo 1992 metų.
Daugiau atletų Lietuva turėjo ir grįždama į olimpinę šeimą 1992-ųjų žaidynėse Barselonoje (47).
Arčiausiai apdovanojimų pakylos Japonijos sostinėje liko moterų porinės dvivietės valties įgula Milda Valčiukaitė ir Donata Karalienė, kuri užėmė ketvirtą vietą. Treko dviratininkės Simona Krupeckaitė ir Miglė Marozaitė moterų komandų sprinto varžybose buvo penktos, disko metikas Andrius Gudžius ir vienviečių valčių irklavimo atstovas Mindaugas Griškonis finaluose liko šešti, penkiakovininkė Gintarė Venčkauskaitė ir ieties metikė Liveta Jasiūnaitė – septintos, o Danas Rapšys 200 m plaukimo laisvuoju stiliumi finale – aštuntas.
Verta pažymėti, jog prieš pat žaidynes Lietuvos olimpinę komandą papildė irkluotojų keturvietė, kuri pakeitė Rusijos olimpinio komiteto komandą, jau prasidėjus žaidynėms savo progos startuoti sulaukė treko dviratininkė Olivija Baleišytė.
Lietuvos atletams kelti tikslai ir pasiekti rezultatai
LENGVOJI ATLETIKA
| Atletas | Tikslai | Rez. |
| Diana Zagainova | 12-16 | 28 |
| Andrius Gudžius | 1-8 | 6 |
| Edis Matusevičius | 8-16 | 14 |
| Brigita Virbalytė | 6-12 | 26 |
| Arturas Mastianica | 16-24 | 31 |
| Marius Žiūkas | 18-24 | 33 |
| Liveta Jasiūnaitė | 8-16 | 7 |
| Adrijus Glebauskas | 12-18 | 26-29 |
| Airinė Palšytė | 6-14 | 28-30 |
| Agnė Šerkšnienė | 8-20 | 33 |
| Gediminas Truskauskas | ? | 39 |
PLAUKIMAS
| Plaukikas | Tikslai | Rez. |
| Danas Rapšys | 3-8 | 8; 13 |
| Andrius Šidlauskas | 10-16 | 13-14; 16 |
| Estafetės 4x100 m. kompl. pl. (Rapšys, Šidlauskas, Margevičius, Bilis) | 10-16 | DSQ |
| Giedrius Titenis | 12-16 | 36 |
| Kotryna Teterevkova | 16-24 | 14; 23 |
ŠIUOLAIKINĖ PENKIAKOVĖ:
| Atletas | Tikslai | Rez. |
| Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė | 3-12 | 2 |
| Justinas Kinderis | 3-12 | 17 |
| Gintarė Venčkauskaitė | 3-12 | 7 |
IRKLAVIMAS
| Irkluotojas | Tikslai | Rez. |
| Mindaugas Griškonis | 1-7 | 6 |
| S. Ritter ir A. Adomavičius | 1-7 | 12 |
| M. Valčiukaitė ir D. Karalienė | 3-8 | 4 |
| Irkluotojų porinė keturvietė (Dominykas Jančionis, Dovydas Nemeravičius, Martynas Džiaugys ir Armandas Kelmelis) | 1-6 | 10 |
DVIRAČIŲ SPORTAS
| Dviratininkas | Tikslai | Rez. |
| Evaldas Šiškevičius | 12-24 | DNF |
| Rasa Leleivytė | 8-20 | 35 |
| Simona Krupeckaitė | 4-8 | 5; 16; 19 |
| Miglė Marozaitė | 4-8 | 5; 24; 27 |
| Olivija Baleišytė | ?? | 17 |
KITOS SPORTO ŠAKOS
| Atletas | Tikslai | Rez. |
| Robertas Tvorogalas (gimnastika) | 36-44 d./ 8-16 a/pr. | 46 |
| Mantas Knystautas (graikų-romėnų imtynės) | 5-12 | 1/8 final. |
| Mindaugas Maldonis (baidarių ir kanojų irklavimas) | 9-14 | 10 |
| Karolis Girulis (šaudymas) | 14-20 | 25 |
| Arnas Šidiškis (sunkioji atletika) | 6-12 | 11 |
| Sandra Jablonskytė (dziudo) | 3-8 | 1/16 final. |
| Viktorija Andrulytė (buriavimas) | 1-8 | 25 |
| Juozas Bernotas (burlenčių sportas) | 8-12 | 15 |
Žvelgiant prieš žaidynes į sportininkams keltus tikslus, vos keli olimpinės rinktinės nariai viršijo lūkesčius.
Visų pirma tai padarė L. Asadauskaitė-Zadneprovskienė, iš Tokijo grįžusi su sidabro medaliu: iš jos buvo tikimasi 3-12 pozicijos.
Iš lengvaatlečių tik ieties metikė L. Jasiūnaitė, kuri Tokijuje užėmė 7-ą vietą, pranoko jai prieš žaidynes keltus tikslus: užduotis buvo užimti 8-16 v.
Vienintelė iš plaukimo komandos lūkesčius viršijo Kotryna Teterevkova, finišavusi 14-a plaukimo 100 m krūtine rungtyje. Jai prieš žaidynes keltas tikslas užimti 16-24 v.
Oficialias užduotis įvykdė A. Gudžius (1-8 v., liko 6-as), ieties metikas Edis Matusevičius (8-16 v., liko 14-as), plaukikas Andrius Šidlauskas (10-16 v., liko 13-14 ir 16-as), D. Rapšys (3-8 v., liko 8-as), G. Venčkauskaitė (3-12 v., liko 7-a), M. Griškonis (1-7 v., liko 6-as), M. Valčiukaitė ir D. Karalienė (3-8, liko 4-os), S. Krupeckaitė ir M. Marozaitė (4-8 v., užėmė 5 vietą), baidarininkas Mindaugas Maldonis (9-14 v., liko 10-as), sunkiaatletis Arnas Šidiškis (6-12 v., liko 11-as).
Toli nuo federacijos keltų uždavinių liko lengvaatlečiai Diana Zagainova, Brigita Virbalytė, Arturas Mastianica, Marius Žiūkas, Adrijus Glebauskas, Agnė Šerkšnienė bei Airinė Palšytė.
Lūkesčių nepateisino vyrų plaukimo estafetės komanda, kuri buvo diskvalifikuota, vienas labiausiai patyrusių šalies olimpiečių, ketvirtą kartą žaidynėse dalyvavęs Giedrius Titenis.
Olimpiada parodė, jog nerealu buvo geresnių rezultatų tikėtis iš paskutiniu momentu į jas pakliuvusios irkluotojų porinės keturvietės, kuriai federacija kėlė tikslą pakliūti į šešetuką.
Labai toli nuo kelto tikslo liko dviratininkas Evaldas Šiškevičius, federacijos tikslų nepateisino Rasa Leleivytė, taip pat nusivylimu virto gimnasto Roberto Tvorogalo, graikų-romėnų imtynininko Manto Knystauto, šaulio Karolio Girulio, dziudo imtynininkės Sandros Jablonskytės, buriuotojų Viktorijos Andrulytės ir Juozo Bernoto pasirodymai.
Bendrai daugiau nei pusė Lietuvos olimpinės komandos (25 atletai) nepasiekė jiems keltų tikslų.
Visgi V. Alekna situacijos pernelyg dramatizuoti nėra linkęs. „Apibendrinant rezultatus ir tai, kaip mums sekėsi, galiu pasakyti, kad jokios tragedijos tikrai nėra. Net aštuoni sportininkai pateko į aštuntukus, o tai yra tik šiek tiek mažiau nei Rio de Žaneire, kur turėjome dešimt tokių atletų. Dabar svarbiausia, kad įvertintumėme tam tikras padarytas klaidas, jas ištaisytume ir nebekartotume – tuomet, manau, situacija Paryžiuje bus kita“, – pažymėjo pašnekovas.
Tiesa, neseniai išsakytos Lietuvos olimpinės rinktinės gydytojo Daliaus Barkausko prognozės buvo kur kas pesimistiškesnės.
O ką apie Lietuvos delegacijos pasirodymą mano Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, galite paskaityti čia.
Lietuvos olimpinės delegacijos pasiekimai:
1992 m. Barselona. Lietuva, 47 dalyviai (2 medaliai): 1 aukso, 0 sidabro, 1 bronzos. 34 vieta iš 169-ių rinktinių (iš viso – 257 medalių komplektai).
1996 m. Atlanta. Lietuva, 61 dalyvis (1 medalis): 0 aukso, 0 sidabro, 1 bronzos. 71 vieta iš 197-ių rinktinių (iš viso – 271 medalių komplektas).
2000 m. Sidnėjus. Lietuva, 61 dalyvis (5 medaliai): 2 aukso, 0 sidabro, 3 bronzos. 33 vieta iš 199-ių rinktinių (iš viso – 300 medalių komplektų).
2004 m. Atėnai. Lietuva, 59 dalyviai (3 dalyviai): 1 aukso, 2 sidabro, 0 bronzos. 45 vieta iš 201-os rinktinės (iš viso – 301 medalių komplektas).
2008 m. Pekinas. Lietuva, 71 dalyvis (5 medaliai): 0 aukso, 3 sidabro, 2 bronzos. 57 vieta iš 204-ių rinktinių (iš viso – 302 medalių komplektai).
2012 m. Londonas. Lietuva, 62 dalyviai (5 medaliai): 2 aukso, 0 sidabro, 3 bronzos. 35 vieta iš 204-ių rinktinių (iš viso – 302 medalių komplektai).
2016 m. Rio de Žaneiras. Lietuva, 67 dalyviai (4 medaliai): 0 aukso, 1 sidabro, 3 bronzos. 65 vieta iš 207-ių rinktinių (iš viso – 306 medalių komplektai).
2020 m. Tokijas. Lietuva, 42 dalyviai (1 medalis): 77-82 vietos iš 206-ių rinktinių (iš viso – 339 medalių komplektai).
Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva ir toliau turi penkis olimpinius čempionus: Romą Ubartą (1992-ieji, disko metimas), Dainą Gudzinevičiūtę (2000-ieji, šaudymas), Virgilijų Alekną (2000, 2004-ieji, disko metimas), L. Asadauskaitę-Zadneprovskienę (2012-ieji, penkiakovė) ir Rūtą Meilutytę (2012-ieji, plaukimas).
Galutinė medalių lentelė (vieta, šalis, auksas, sidabras, bronza, iš viso, vieta pagal bendrą medalių skaičių)