Olimpinės žaidynės Tokijuje vyks nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 8 d. Būtent šiomis dienomis ir įvyks žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonija.
Per 17 žaidynių dienų atletai rungsis 33 sporto šakų varžybose, o tai yra olimpinių žaidynių rekordas. Iš viso sportininkai kovos 339 disciplinose, o varžybos vyks 42 skirtingose joms parengtose vietose – arenose, stadionuose, baseinuose ir kt. Planuojama, kad iš viso žaidynėse dalyvaus kiek daugiau nei 11,2 tūkst. atletų.
Futbolo turnyras, kaip jau įprasta, prasidės keliomis dienomis anksčiau už atidarymo ceremoniją – liepos 21-ąją. Anksčiau startuos ir beisbolo bei softbolo turnyrai.
Šiaurės Korėja yra vienintelė šalis, kuri dėl Covid-19 pandemijos informavo praleisianti žaidynes. Sportininkai, treneriai, federacijų nariai, spaudos atstovai ir kiti žaidynių dalyviai suformuos didžiulį „burbulą“, kad būtų išvengta koronaviruso protrūkio ir maišymosi su vietos gyventojais.
Pažymėtina, kad Japonijoje atliktose apklausose net 80 proc. gyventojų pasisakė už tai, kad žaidynės dar sykį būtų perkeltos arba apskritai atšauktos, tačiau Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) su vietos valdžia renginį vis tiek nusprendė vykdyti, nors apribojimai dalyviams bus itin griežti.
Nėra būtina, kad sportininkai į Japoniją atskristų vakcinuoti, tačiau tai yra rekomenduotina. Yra paskaičiuota, kad maždaug 80 proc. olimpinio kaimelio gyventojų jau bus pasiskiepiję iš anksto.
Organizacinis komitetas visų valstybių prašo kiek įmanoma labiau apriboti savo sportininkų buvimo Japonijoje laiką. Sportininkai, kurie dar prieš kelionę į Japoniją privalės pasidaryti du PCR testus, Tokijuje į olimpinį kaimelį galės įsikelti tik likus 5 dienoms iki pirmųjų savo sporto šakos varžybų, o išvykti turės per 48 valandas nuo paskutiniojo savo starto.
Sportininkams nereikės atlikti privalomojo 14 dienų karantino, kurį svečiams iš užsienio yra numačiusi Japonijos valdžia, tačiau naują testą jie privalės pasidaryti vos tik atvykę į šalį.
Vėliau testuotis atletams reikės kasdien viso buvimo Japonijoje metu – be to, beveik visą laiką reikės dėvėti kaukę (išskyrus valgant, geriant, miegant, treniruojantis ir dalyvaujant varžybose), jų mobilumas taip pat bus suvaržytas.
Žaidynių dalyviai taip pat privalės iš anksto detalizuoti visus savo būsimus veiksmus, taip siekiant miminalizuoti kontaktų su kitais sportininkais skaičių – nesilaikantiems reikalavimų gresia diskvalifikacija.
Be to, naudotis bus galima tik žaidynių rengėjų transportu – naudotis viešuoju Tokijo miesto transportu dalyviams uždrausta. Valgyti taip pat galima tik organizatorių licencijuotose vietose, esančiose greta apgyvendinimo vietų. Panašūs reikalavimai galioja ir olimpines žaidynes nušviesiantiems žurnalistams.
Kas nutinka sportininkams, kurių testas žaidynių metu – teigiamas? Ar jie diskvalifikuojami automatiškai?
Sportininkai, kurių koronaviruso testai žaidynių metu yra teigiami, automatiškai diskvalifikuojami nebus, tačiau tęsti varžybų nebegalės. Anot IOC sporto direktoriaus, iš Naujosios Zelandijos kilusio Kito McConnello, kiekvienos sporto šakos federacija sudarė atskirą planą, kaip sportininkams išdalinti vietas ir prizus, jeigu kuris nors iš jų nebegalės tęsti varžybų dėl COVID-19, atskiri planai sudaryti ir tiems atvejams, jei masiškai užsikrėstų kurios nors komandinės sporto šakos dalyviai.
Jei pakeisti visą komandinės sporto šakos rinktinę būtų sudėtinga, individualiose sporto šakose tai padaryti kur kas paprasčiau – tiesa, situaciją kiek apsunkinti gali jau minėtasis faktorius dėl reikalavimo kuo skubiau palikti šalį turnyrui pasibaigus.
Taigi, sportininkai, kurie negalės startuoti dėl koronaviruso infekcijos, galutinėse turnyro lentelėse bus traktuojami kaip nestartavę, (DNS, angl. „Did Not Start“), bet ne kaip diskvalifikuoti (DSQ, „Disqualification“).
Ar žiūrovai galės dalyvauti olimpinės žaidynėse?
Ne, žiūrovų šiose olimpinėse žaidynėse nebus. Liepos pradžioje Japonijos vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos paskelbė naują ekstremaliąją padėtį Tokijuje, galiosiančią visos olimpiados metu.
Taigi, arenose nebus nei užsienio svečių, nei vietos gyventojų japonų. Tai reiškia, kad Tokijo olimpiada taps pirmąja per visą istoriją, vyksiančia už uždarų durų.
Uždarymo ir atidarymo ceremonijų metu žiūrovų stadione taip pat nebus.
Kokios sporto šakos debiutuos žaidynėse?
Tokijo olimpinėse debiutuos keturios visiškai naujos sporto šakos, taip pat dėl medalių vėl kovos beisbolo ir softbolo (moterų beisbolo) atstovai – šios varžybos iš olimpinių žaidynių programos buvo išbrauktos po 2008-ųjų Pekino olimpiados.
Pirmą kartą dėl apdovanojimų kovos karatė, riedlenčių sporto, sportinio laipiojimo ir banglenčių sporto šakų atletai. 15 naujų disciplinų bus ir tarp žaidynių programoje jau egzistavusių šakų – pavyzdžiui, 3 prieš 3 krepšinis, laisvojo stiliaus BMX dviračių varžybos ir kt.
Įdomu tai, kad nacionalinei japonų sporto šakai karatė leista debiutuoti būtent Tokijo žaidynėse, tačiau po jų karatė veikiausiai bus išbraukta iš 2024-ųjų Paryžiaus olimpiados programos.
Olimpinės arenos
Iš viso varžybos bus rengiamos 42 vietose. Daugiau nei pusė jų – 24 – jau buvo pastatytos anksčiau, o kai kurios apskritai yra „paveldėtos“ dar iš 1964-ųjų Tokijo olimpiados. 10 arenų bus laikinos. Didžioji dalis varžybų vyks pačiame Tokijo mieste, dviejose pagrindinėse žaidynių zonose.
Olimpinėms žaidynėms skirtą miesto plotą sudarys dvi skirtingos teminės ir funkcinės zonos. „Paveldo“ zonoje bus galima išvysti daugumą legendinių 1964 m. olimpinių žaidynių arenų ir pastatų. Tuo metu šiuolaikiška Tokijo įlankos zona simbolizuoja įkvepiančią didmiesčio ateitį, ji yra šiuolaikinių technologinių laimėjimų pavyzdys, kuriuo Japonija pristato save pasauliui kaip inovacijų lyderę.
Olimpinis kaimelis įsikūręs tarp šių dviejų zonų ir tarsi jungia praeitį su ateitimi. Taip pat olimpinės varžybos vyks Saitamoje, Jokohamoje, Fukušimoje, Sendai, Saporo, Enošimos ir Izu miestuose.
Žaidynių talismanas
Tokijo olimpinių žaidynių talismanas yra Miraitowa. Tai – futuristinis perzonažas, kurio vardas kilęs iš japonų kabos žodžių mirai (ateitis) ir towa (amžinybė). Kuriant šį perzonažą dalyvavo daugiau nei 5 mln. japonų vaikų, išsakiusių savo nuomonę apie tai, kokia turi būti Miraitowos išvaizda.
Pažymėtina, kad tiek Tokijo olimpinių, tiek joms pasibaigus vyksiančių paralimpinių žaidynių nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanojami medaliais, kurių gamybai naudojami pačių japonų sunešti seni mobilieji telefonai bei kiti elektoriniai įrenginiai, iš jų išgavus tauriuosius metalus. Aukso medalis svers 556 gramus, sidabro – 550, o bronzos – 450 gramų. Medalių dizaino autorius – Junichi Kawanishi.
Olimpinis deglas
Olimpinio deglo nešimas prasidėjo 2021-ųjų kovo 25-ąją. Įveikęs visas 47 olimpines prefektūras deglas olimpinį stadioną pasieks per atidarymo iškilmes, liepos 23-ąją.
Laiko skirtumas su Tokijumi
Lietuvą ir Japonijos sostinę Tokiją skiria 6 valandos. T.y., Lietuvoje esant vidurdieniui (12 val.), Japonijoje tuo metu bus jau 18 val. vakaro.