Galbūt todėl į galvą peršasi kažkada girdėta Antikos laikų pasakėčia.

Išminčius klausia vyro, ką renkasi, rožę ar kaktusą. Jauną dailią meilužę, ar subrendusią bendraamžę sutuoktinę? Vyras, žinoma, renkasi žydinčią rožę. Išminčius ironiškai šypsosi: tavo sprendimas, vyre, – spontaniškas ir kvailas. Nors rožė vienodai duria, kaip ir kaktusas, bet ji žydi trumpai ir greitai nuvysta. Kasdien ją reikia atidžiai prižiūrėti, puoselėti, laistyti, genėti, kitaip tariant, kaip jauną meilužę, „maitinti“ pinigais. Tuo tarpu kaktusas – kantrus ir ilgalaikis, kaip senstanti žmona. Jis taip pat gražus, nors jo nereikia kasdien laistyti. Jei mokėsi išlaukti, už tavo ištikimybę ir kantrybę ir kaktusas galiausiai apdovanos gražiu žiedu.

Istorijos moralas – aiškus. Bet vargu, ar Antikos išminčius būtų aktualus savo filosofija šiandien. Kodėl? Nes planetoje vyksta keisčiausi dalykai. Rožės pražydo ne tik moterų, bet ir vyrų spintoje. Ir nei vieni, nei kiti priešingos lyties netrokšta apdovanoti nei kaktuso, nei rožės žydėjimu. Moterys gėrisi veidrodyje savo atvaizdu, vyrai domisi vyrais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją