Tamsioje „Dior“ pasakoje, tarp žiemos modelių pristačiusioje juodos odos sukneles su pūstomis rankovėmis, princesės stiliaus tiulio sukneles ir aksominius paltus, išnyko nelaimingos mergelės, laukiančios savo gelbėtojo, įvaizdis.
„Dior“ kūrybos direktorė Maria Grazia Chiuri, kuri savo dizainuose stengiasi atvirai demonstruoti feministinę poziciją, sakė, kad norėjo pasakas perteikti kaip istorijas apie subrendimą.
„Nesu apsėsta princesės idėja. Mane labiau persekioja mintis, kad kiekviena moteris trokšta įkūnyti vis skirtingą personažą, apsirengti skirtingus drabužius, vienu momentu, galbūt, nori būti karė, antru momentu – princesė, o dar kitu momentu – kažkoks kitas personažas. Manau, kad tai svarbus dalykas“, – teigė „Dior“ kūrybos direktorė Maria Grazia Chiuri.
Duoklė praeičiai šioje kolekcijoje varijavo nuo leopardo raštų, kuriuos mados namų įkūrėjas Christianas Dioras pristatė 1947 metais, iki ryškiai raudonos spalvos, kuria suteikdavo įvaizdžiui gyvybingumo, bei ikoniškų ratano rašto motyvų ant dygsniuotų švarkelių. Tarp kitų modelių buvo kelnės su aukso gijomis, prie kurių buvo derinamas trumpas vilnonis švarkelis, anglišku stiliumi siuvinėti sarafanai bei aviatorės įvaizdis.
„Šios moterys ne laukia princo, bet eina į pasaulį realizuoti savęs. Manau, kad taip yra kur kas geriau“, – teigė M. G. Chiuri.
„Tai ne jaunos mergelės, patekusios į bėdą?“
„Manau, kad visoms moterims yra geriau kurti savo gyvenimą savo pačių rankomis, o ne laukti, kol joms kažkas padės. Manau, kad kur kas patogiau yra tikėti savimi. Galbūt nesu tokia poetiška, bet, mano nuomone, taip yra saugiau“, – sakė M. G. Chiuri.
„Dior“ iš esmės sukvietė žiūrovus į garsiausią Versalio menę, kol Prancūzijos kultūros įstaigos dėl koronaviruso pandemijos lieka uždarytos lankytojams.