Lietuviškieji Thierry Mugler „Angel“ kvepalai – už prieinamą kainą
Iškovota Nepriklausomybė atpūtė ne tik naujas galimybes, bet ir naujus, madingus vėjus. Vakaruose populiari praktika išleisti kokios nors žvaigždės vardo kvepalus mūsų šalyje „suklestėjo“ XX a. 10-ajame dešimtmetyje, kompanijai Ineco pristačius aromatą „Vaiva M.“, pavadintą garsios lietuvių kino ir teatro aktorės (beje, mano buvusios kolegės ir sceninės „mamos“ J. Dautarto spektaklyje „Paskendusi vasara“) vardu. Kompanija, pristatydama ir reklamuodama šį aromatą, neslėpė, kad savo sudėtimi jis nepaprastai panašus į garsųjį Thierry Mugler „Angel“, o kainos skirtumas, be abejo, buvo lietuviškojo naudai. Patys kvepalai gaminti iš atvežtinių koncentratų bendradarbiaujant su prancūzų kompanija Jean Niel. Kurį laiką „Vaiva M.“ išties buvo paklausūs ir populiarūs, tačiau vėliau susidomėjimas jais priblėso. Galbūt tai lėmė išaugusi lietuvių perkamoji galia, kadangi atsirado galimybė kvėpintis originaliuoju „Angel“. Taigi „Vaiva M.“ kvepalų gamyba galiausiai apskritai buvo nutraukta.
Juozo Statkevičiaus „Eau de Parfum“ – dalelė geidžiamo, bet neįperkamo Luxury
Turbūt dar ir šiandien kone garsiausias ir labiausiai pavykęs „lietuviškos“ parfumerijos produktas yra Juozo Statkevičiaus „Eau de Parfum“. Tačiau „lietuviškumas“ šiuo ir visais kitais atvejais tėra sąlyginis dalykas, veikiau nurodantis leidėjo ar produkto kuratoriaus lokaciją ir pagrindinę rinką. Juozo Statkevičiaus mados namai savo pirmąjį aromatą pristatė 2004 metais. Šiandien Lietuvoje turbūt nerasite mada besidominčios moters ar merginos, kuri nebūtų girdėjusi apie „Juozo kvepalus“. Visas, svajojančias apie genialius (sakau tai be ironijos) J. Statkevičiaus tualetus, be abejo, guodžia mintis ir galimybė įsigyti bent jau šio talentingo kūrėjo vardo aromatą. Ši graži praktika jau seniai paplitusi Vakaruose. Aukštosios mados kolekcijos drabužių gali įsigyti tik nedaugelis, tačiau visos svajotojos paprastai turi galimybę įsigyti patinkančių mados namų aromatą. Tai tarsi dalelė to taip geidžiamo ir daugumai tiesiog neįperkamo Luxury.
Ne bereikalinga investicija, o „bažnytinė“ dovana masėms
Dar ne taip seniai Juozas buvo vienintelis Lietuvos madų kūrėjas, supratęs, kad vardiniai kvepalai nėra bereikalinga investicija. Kiekvieni save gerbiantys mados namai anksčiau ar vėliau išleidžia vardinį aromatą ar aromatų seriją. Tai ne tik „palydimasis“ produktas. Iš mados istorijos matyti, kad ne viena mados imperija įvairius sunkmečius išgyveno būtent vardinės parfumerijos dėka, kadangi, kaip jau minėjau, brangias sukneles gali įpirkti vienetai, o kvepalus – kritinė masė pirkėjų. Bet grįžkime prie Juozo Statkevičiaus „Eau de Parfum“. Šio nepriekaištingo parfumerinio kūrinio autorius – prancūzų parfumeris Fabrice’as Pellegrinas. Kartą Paryžiuje šis aromatų kūrėjas kartu su vadybininku Fabrice’u Penot neplanuotai užsuko pasižiūrėti Juozo madų pristatymo „Intercontinental“ viešbutyje. Pastarasis buvo sužavėtas rafinuotos lietuvio dizainerio kolekcijos „Velnio nuotaka“ temos – į kriminalistikos istoriją patekusių garsių žudikų ir jų aukų personifikacijų. Taip užsimezgė bendradarbiavimas, kurio rezultatas – prabangus, rytietiškas, „bažnytinis“ aromatas, į kurio sudėtį įeina pačiulės, jazmino, kalendros, pilkosios ambros, kardamono, kašmyro, vanilės, benzoinės dervos, muskuso ir smilkalų natos. Būtent rytietiški smilkalai yra šios kompozicijos ašis. Aromatas pristatytas Lietuvai dar tuomet, kai absoliuti dauguma net neįsi- vaizdavo egzistuojant nišinę parfumeriją, todėl pradinis įspūdis buvo didžiulis, bet nevienareikšmiškas. Šiandien, žinoma, kas antra save gerbianti ir mada besidominti moteris asmeniniame kvapų arsenale turi bent vieną „bažnytinio“ pobūdžio aromatą, o anuomet Lietuvoje tai buvo ryški ir nepaliekanti abejingų naujovė (bet Juozas mėgsta provokuoti).
Penki tūkstančiai flakonų „Eau de Parfum“ ir M. Petruškevičiaus projektas
Penki tūkstančiai lakoniškų juodo stiklo flakonų, rankomis įsuktų į plonytį juodo šilko po- pierių ir įdėtų į elegantiškas dėžutes – toks buvo pirmas ribotas Juozo Statkevičiaus „Eau de Parfum“ tiražas (žiūrint iš nišinės parfumerijos perspektyvos – tikrai nemažas). Prieš kelerius metus tiražas pakartotas. Taigi galima teigti, kad šie kvepalai tikrai turi pasisekimą. Netrukus turėtų pasirodyti, o gal jau pasirodė, dar du, nauji, Juozo Statkevičiaus mados namų aromatai – „Rouge de Paris“ ir „Blanc de Paris“.
2015 metais vardinius kvepalus išleido ir Ramunės Piekautaitės mados namai. Tai elegantiška kompozicija, skirta moterims. Vidurinėse natose vyrauja egzotiška čampaka (angl. champaca; visžalis magnolijinių šeimos augalas, augantis Pietų Azijoje) ir saldžiojo heliotropo bei rožės pustoniai, viršutinėse natose – bergamotė, mandarinas ir rožinis pipiras, o bazinėse – vanilė, kedras, santalas, muskusas, pačiulė ir ambra.
Šio aromato autorius – prancūzas Thomas Fontaine’as, kurio kūrybiniame bagaže ne vienas aromatas tokiems prekių ženklams kaip Jean Patou, Le Galion ir Lubin.
Kalbant apie kitus populiaresnius „lietuviškus“ kvapų produktus, reikėtų paminėti UAB „Kvapo kodas“ išleistą „Lietuvos kvapą“, kurį sukūrė ir pagamino prancūzų kompanija Galimard, ir bendrą italų kompanijos Culti bei Manto Petruškevičiaus projektą – prabangų namų aromatą „Mantas Petruskevicius by Culti“.
Prieštaringai vertinamos Eglijos Vaitkevičės triumfas
Taip pat smagu pranešti, kad lietuviški vardai globaliame parfumerijos pasaulyje šmėžuoja vis dažniau. Štai Lietuvoje kadaise prieštaringai vertinta Eglija Vaitkevičė, šiuo metu gyvenanti Londone, sėkmingai įveikė duobėtą ir nelengvą kelią link savo svajonės kurti parfumeriją. Iš pradžių susidomėjusi aromaterapija, eteriniais aliejais, vėliau tapusi aistringa aromatų kolekcioniere, prieš keletą metų ji baigė lektorės iš Graso parfumerijos instituto (G.I.P.) vedamus kursus ir Jungtinėje Karalystėje įkūrė savo prekinį ženklą Exaltatum (lotynų k. – išaukštintas arba pakylėtas). Eglijos kuriami aromatai priskiriami Artisan kategorijai, mat autorė pati ne tik kuria kvepalų formules, bet ir rūpinasi produktų gamyba, pakuotėmis, pristatymu ir viešinimu. Visoms Exaltatum kompozicijoms būdingas ryškus, prabangus klasikinis stilius, mat jie gaminami tik iš aukščiausios kokybės parfumerinių esencijų. Pirmasis aromatas – klasikinis odinis (zomšinis) šipras „Osmanthus Nobile“ pasirodė 2018 m. Vėliau buvo išleisti aromatai „Ruby Wood“, žalumos prisodrintas „Pergola“, barokinis „St. Paul’s“, „Mimosa Gold“, skaidrus ir lengvas, akvarelinis „Divine Dancer“. Vertindamas Eglijos kūrybą, turiu pastebėti, jog tai iš tiesų įdomi parfumerija, o visos Exaltatum kompozicijos yra nepaprastai sudėtingos savo struktūra ir tai turbūt skiriamasis šios autorės bruožas.
Pirmoji Aisčio Mickevičiaus mokytoja
Prieš keletą metų Milano Esxence parfumerijos parodoje sutikau dar vieną lietuvę – Rūtą Degutytę-Humphreys, kuri ten atstovavo savo prekiniam ženklui Art de Parfum. Rūta yra rinkodaros profesionalė, turinti daugiau nei dvidešimties metų patirtį rinkodaros, prekės ženklo valdymo srityje visame pasaulyje, įskaitant Australiją ir Jungtinę Karalystę. Gimusi filosofų šeimoje Lietuvoje, gyvenusi 3 žemynuose, ilgainiui kosmopolite save vadinanti Rūta įgyvendino ilgametę savo ambiciją ir svajonę 2015-ais metais įkūrusi Art de Parfum. Apie šio selektyvinės-nišinės parfumerijos ženklo sofistikuotus aromatus, gaminamus Prancūzijoje, plačiau papasakosiu kitame šios knygos skyriuje.
Pačioje Lietuvoje taip pat netrūksta parfumerijos entuziastų, turinčių kūrybinių ambicijų ir svajojančių apie parfumerijos verslą, čia taip pat nuolat vyksta įvairaus lygio kūrybinės dirbtuvės, seminarai, mokymai. Profesionaliausiai šiame kontekste atrodo Laimės Kiškūnės (prekinio ženklo Unda Prisca kūrėjos) organizuojama edukacinė veikla. Pažįstu Laimę daugybę metų, gerbiu ją už ilgametę patirtį, didžiulį žinių bagažą, olfaktorinę kūrybą ir laikau savotiška savo pirmąja mokytoja.
Pribloškiama Lietuvos parfumerijos statistika ir ambicingi užmojai
Kalbant apie verslumą, lietuviai iš tiesų yra idėjų nestokojanti, kūrybiška tauta. Tai iškalbingai byloja ir faktas, kad esame šio regiono lyderiai vertinant, kiek parfumerijos parduotuvių ir salonų turime savo didžiuosiuose miestuose. Prieš keletą metų, diskutuodamas su Paryžiaus parfumerijos mokyklos Cinquième Sens, kurioje mokiausi, lektorėmis, pribloškiau ir atvirai nustebinau jas šia statistika.
Nesistebint kai kurių populiarių vietinių personalijų norais turėti vardinius kvepalus ar namų aromatą, mūsų šalyje sparčiai daugėja įvairaus pobūdžio namų kvapų, aromatinių žvakių ir kitų kvepiančių produktų gamintojų, kurių produkcija neretai yra neblogai vertinama ir užsienio šalyse.
Iš originaliausių išskirčiau kvepiančių žvakių ir įvairių kvapų namams kūrėjus ir gamintojus Smells Like Spells, kurie savo prekinio ženklo aromatine tema pasirinko magiją, taro kortas ir senovės skandinavų ritualus.
Žinoma, džiaugiuosi ir savo sėkmingai besivystančiu FUMparFUM Creative Studio, įkurtu 2011 m., kuris štai jau kone dešimtmetį ryžtingai, žingsnis po žingsnio juda užsibrėžto tikslo link – tapti stipriu, pasaulyje žinomu ir dėl puikios kokybės atpažįstamu lietuvišku parfumeriniu prekės ženklu. Apie tai plačiau dar papasakosiu, o optimistiškai reziumuojant šiandien belieka pasidžiaugti, kad naują lietuviškos parfumerijos istorijos skyrių mes visi rašome čia ir dabar. Tvirtai tikiu, kad vieną dieną apie lietuvišką parfumeriją pasauliui galėsime kalbėti su pasididžiavimu ir aukštai iškelta galva.
Dar daugiau istorijų ne tik apie lietuvišką parfumeriją skaitykite Aisčio Mickevičiaus knygoje „Kvepalai. Olfaktorinės istorijos“.
