– Kaip vertinate lietuvių grupės „The Roop“ sceninę aprangą? Kaip manote, ar visko įvaizdyje pakanka ir nieko netrūksta?
– Aš manau, kad „The Roop“ apranga ir jų sceninis įvaizdis turi patikti bei padėti ir patiems atlikėjams, ir žiūrovams. Mano nuomone, kad su jų apranga yra viskas gerai. Ir jiems patiems patinka, patinka ir Europai, tad viskas čia yra puiku. Ir bendram kontekste pasižiūrėjus, jie atrodo tikrai labai gerai.
Idėja įvaizdžiui pasirinkti geltoną spalvą – tai viešųjų ryšių triukas, skirtas parduoti. Visi muzikantai, kaip kokioje gamtoje, stengiasi privilioti tą žiūrovą, kad balsuotų už juos. Aš negaliu pasakyti, ar ta geltona spalva jiems padės, ar pamaišys – sunku pasakyti, bet pabandyti yra verta.
Viskas čia sėkmingai padaryta ir manau, kad jie pateks į trejetuką. Jie labai šiuolaikiški.
Su lietuvių atlikėjų apranga jau paskutiniais laikais viskas buvo normaliai. Nuo priklausomybės atgavimo praėjo 30 metų. Ir Lietuva Europos užsieniečiams – yra tokia pati šalis, kaip kokia Švedija. Jeigu ten kokie kazachai keistai apsirengę išeina, tai nieko nuostabaus, bet jei lietuviai būtų išėję labai neskoningi – tai jiems keista būtų, nes čia vis tiek kažkoks skandinaviškas šiaurės regionas, kuris visada pasižymėjo geru skoniu. Juk mūsų miestai – Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – kaip gerai atrodo, jie skirtingi, bet visi europietiški.
„The Roop“ visiems patinka dėl savo lyderio, kuris atrodo simpatiškai, turi charizmą ir „ištemptų“ bet kokius rūbus. Juk aprenki juos frakais – neaišku, ar tai nebūtų geriau, – bet jie ir su jais atrodytų gerai. Tikrai nereikia pavydėti, jei kažkas gražiai aprengė „The Roop“.
– Galbūt kažkurio atlikėjo iš Eurovizijos sceninis įvaizdis įsiminė ir patiko labiausiai?
– Man patinka prancūzė, ji labiau klasikinė – ir apsirengimu, ir dainavimo manieromis. Jeigu prancūzės įvaizdį ir dainą palygintume su islandais, atrodo, kad prancūzė yra iš Edit Piaf laikotarpio, kur niekas neturėjo nei kompiuterio, nei mobilaus telefono.
O islandai – tiek jų apranga, tiek pasirodymas yra visiškai kompiuteriniai, atrodo, kad iš mano vaiko, kuriam yra devyneri, kompiuterinių žaidimų išžengę.
– Ar buvo tokių aprangų kurios badė akis? Į kuriuos labiausiai krito dėmesys?
– Man niekas per daug akių nebadė, žiūriu į tą vinigretą, kaip į kokią mišrainę ir nepradedi tos mišrainės išrankioti. Na, taip, gal koks burokas ir labiau patinka nei kokia bulvė. O mano nuomone, kad Moldova yra ne kažką, o patys baisiausi į finalą ir nepraėjo, nes buvo blogai ir su rūbais, ir su atlikimu. Į finalą pateko vis tik daugmaž ir į ką galima žiūrėti, ir klausyti. Ir čia nieko neapgausi – nei dėl vaizdo, nei dėl garso.
– Pastebėjau, kad daug dainininkių šiais metais dabinosi vos kūną pridengiančiais drabužėliais. Kaip pavyzdys – Azerbaidžano merginos. O štai net trys atlikėjos – iš Moldovos, Albanijos ir Kipro scenoje pasirodė vilkinčios panašiomis aprangomis, sidabru tviskančiais triko. Kas čia per mada? O gal tai fantazijos stoka? Akivaizdu, kad noras išsiskirti – šį kartą pakišo koją ir leido visoms dainininkėms supanašėti.
Pavyzdžiui, Izraelio atlikėja nuo savo kūno nusiplėšė baltą suknelę, po kuria kūnas buvo lyg įstrigęs į virvių tinklą. Ar tokios drabužių nusiplėšimų mados neturėjo pasibaigti prieš dešimtį metų?
– Yra dalis atlikėjų, kurie užstrigę laike – tai visi tie triko ir blizgučiai yra užstrigę ankstyvoje Madonoje, kai Jean Paul Gaultier ją rengė visokiais blizgiais dalykais, tad kaip užstrigo, taip niekaip negali išeiti.
Kaip pavyzdys, atlikėja iš Kipro – jos visada ras žiūrovą, kurioms jų įvaizdis patiks. Tas įvaizdis jai tinka, jis nėra kažkoks blogas, primena Kylie Minogue stilių. Visiems aiškus ir suprantamas. Ko gero, Euroviziją žiūri ir kokie tolimųjų reisų vairuotojai, ir toks merginų įvaizdis patinka, juk vis tiek jos gražios. Ir įsivaizduoti, kad norėtum tokią draugę turėti – jiems turbūt faina. Jos tokios ant ribos – lengva erotika, sakyčiau. Mano amžiaus ir vyresni vyriškiai, ko gero, už jas balsuotų. O jaunimui, gal net įdomiau ir kokia rusė su raudonu kombinezonu.
Dar vienas pavyzdys – Filipas Kirkorovas su savo kompanija. Jis, kaip koks prekinių ženklų vergas, iš 2000-ųjų banditų laikotarpio. Toks baisus soclageris, buvusi Sovietų sąjunga. Jeigu ne už politinius įsitikinimus, tai vien už apsirengimą į Lietuvą jo negalima leisti, kad jaunimui skonio negadintų. Vaizdas baisus ir su tokiais visokiais blizgiais per Lietuvą negalima važiuoti.
– Štai Norvegijos atlikėjas scenoje pasirodė it angelas su baltu pūkuotu apsiaustu ir sparnais, po kuriuo buvo pasidabinęs auksinės spalvos drabužiais. Kartais norėtųsi paklausti – kodėl? Suprantu, kad Eurovizija jau seniai ne tik dainų konkursas, o pilnas šou pasirodymų komplektas. Kaip vertinate šio atlikėjo įvaizdį?
– Apie tą bičą, kuris su sparnais varinėja, negaliu pasakyti, kad jis labai fainas, čia jau kažkoks freakizmas. Aš negaliu įlįsti į jo vaikystę ir išsiaiškinti, kas jam pasidarė, kad į sceną eina su tais sparnais. Jam pasakė, kad bus gerai – jis ir klauso. Na, jam su sparnais vis tiek geriau, negu su uodega kokia ar dar su kuo. O šiaurėje irgi būna įvairių žmonių ir skoniai būna įvairūs. Su tais sparnais gali plasnoti, kiek sau nori, bet vis tiek nelaimės ir taip aišku.
Reikia pripažinti, kad šitas festivalis nėra paties didžiausio skonio susirinkimas.
– Jeigu tai būtų jūsų valioje, kuriuos atlikėjus būtumėte aprengęs kitaip?
– Aš visus būčiau aprengęs kitaip, nes aš esu kitoks ir čia natūralus dalykas. Manau, kad kokius islandus buvo galima ir dar konceptualiau padaryti, jų įvaizdis nebuvo iki galo išbaigtas. Gal jie nenorėjo, sunku dabar čia pasakyti. Kiekvienas dizaineris visus būtų kitaip aprengęs. Ir negalima sakyti, kad va, jei „The Roop“ nelaimės, tai čia dėl rūbų nelaimėjo, nes, jei aš būčiau daręs – tai būtų laimėję 100 procentų, bet taip nėra, yra bendra visuma.
– Žiūrint Euroviziją, stebiuosi, atrodo, jog kai kurių dalyvių aprangos tokios kaip 2000-aisiais. Rodos, jog niekas nesikeičia ir pademonstruoti kūno grožį ant scenos išlieka prioritetas nr. 1 ir svarbiau, nei pats dainos atlikimas.
– Taip, kitoms šalims atrodo, kad kuo daugiau kūną demonstruosi, tuo daugiau už tave balsuos. Aišku, žiūrint koks kūnas ir kam demonstruoja, bet juk jie nemato, kas prie televizorių į juos žiūri. Gali demonstruoti kiek nori, tačiau labai priklauso, kas per publika juos stebi.
