Visi turime kolegą, kurio kvepalai dvelkia per pusę miesto. Parfumeris Mickevičius sako, kad kvapas išduoda ir charakterį, ir piniginės storį

Ar pastebėjote, kad šiandien Lietuvoje zuja daugybė „kvapų ekspertų“, žarstančių patarimus į kairę, ir į dešinę? Parfumeris Aistis Mickevičius sako su siaubu skaitantis tokių žmonių paistalus, nes kompetencijų neretu atveju – apskritas nulis. Aistis dešimtį metų gilinasi į aromatų kūrimo subtilybes, todėl kaip niekas kitas gerai gali atsakyti į visus svarbiausius klausimus apie kvepalus. Parfumerio paklausėme – jei sukurtume koronaviruso kvapą, koks jis būtų? Kuo šiandien kvepia Vilniaus ponios? Ir kodėl jokiais būdais negalima laikyti kvepalų vonioje ar tikėtis, kad jie nepakis dešimtmetį?

– Aisti, jūs, kaip niekas kitas, turite pastebėti Lietuvoje vyraujančias aromatų tendencijas. Buvo laikas, kai visos moterys kaip susitarusios puolė kvėpintis „Portrait of a Lady“, buvo justi ir „Baccarat Rouge 540“ šleifas, vilnijantis per visą Vilnių. Ką užuodžia jūsų nosis – kuo dabar kvepinasi mūsų šalies ponios?

– Žinokit, tas „Baccarat Rouge 540“ dar tebegyvena blėstančio populiarumo laikus (juokiasi). Šiaip jau, pats savaime, tas kvapas yra nepriekaištingas ir tik skonio reikalas, ar jis jums patinka ar ne. Bet šiame fenomene įdomu kitkas – stebėti, kaip formuojasi lokalios aromatų mados. Dar pamenu laikus, kai kiekvienas save gerbiantis reklamščikas „privalomai“ kvepėdavo Nasomatto „Black Afgano“, o populiari selektyvinės parfumerijos parduotuvė statydavo juos į eilę, sudarydama dirbtinį deficitą. Vos patekus už Lietuvos sienos, šių kvepalų buvo nors vežimu vežk.

Tokie ažiotažai iš dalies ir džiugina, bet tuo pačiu ir liūdina, nes aš į kiekvieną žmogų linkęs žvelgti kaip į individualybę, tačiau madų vaikymasis nėra individualu. Kai žmogus giriasi, kad kvepia Tomu Fordu, aš jau daugmaž žinau atsakymą, kuriuo konkrečiai kvapu – „Black Orchid“. O juk šios kompanijos paletėje – virš septyniasdešimties aromatų, alio, gurmanai! (juokiasi)