Kvepalai, kuriuos lietuviams sovietmečiu rodė tik paveiksliukuose: juos panaudojusios moterys prašėsi būti pamylėtos

Kai mūsų laisvė dar neatrodė užtikrinta, kai lietuviai prabanga laikė benziną į Žigulius ir karštą vandenį iš krano dėl sovietų surengtos ekonominės blokados, o Lenkijoje gaminta kosmetika buvo moterims aukštas lygis (vokišką kremą Nivea dovanodavo Kalėdoms, kaip brangenybę), į moteris iš užsienio žurnalų ir TV reklamų žvelgė šie kvepalai.

Raudonas flakonas raudoname fone, sukurtas ir paleistas 1989 metais, buvo taip pat prieinamas, kaip dabar – skrydis nuosavu lėktuvu. Flakonas – kaip vidutinis dviejų metų atlyginimas 1989 metais.

Dar po kelių metų kvepalai Samsara iš mados namų Guerlain jau buvo parduodami (arba, tiksliau, stovėjo lentynose) pirmosiose nežmoniškai brangiose kvepalų parduotuvėse, ir drąsios merginos net nueidavo pauostyti, kad galėtų pasiprašyti dovanos, kai susiras užsienietį draugą, vadinamą perspektyvų variantą.

Kvepalus sukūrė pats maestro Jean-Paul Guerlain, kuriam tada buvo vos penkiasdešimt dveji. Jis pavadino kvepalus sanskrito žodžiu samsara, kuris reiškia ciklinę gyvenimo kelionę, mirtį ir atgimimą, kur reinkarnacija yra atpildas už gerus ir blogus darbus.

Kvepalai tokie įsimenami ir taip susiję su tuo laikotarpiu, kad flakoną jau pakeitė: dabar tai tiesiog rytietiškas bokštas su brylikais, labiau atitinkantis TikTok kartos skonius. Senasis elegantiškas dizainas buvo paskelbtas pernelyg senamadišku ir – dėmesio – per brangiai atrodančiu, gali nubaidyti pirkėjas.