Tai, kad jie gyvena jau beveik trisdešimt metų (paleisti į apyvartą 1996 metais, praėjusiame tūkstantmetyje), yra epinė anomalija. Tačiau jie ne tik tebegaminami, bet parduodami už nemažus pinigus, anaiptol nenukainuoti iki dvidešimties eurų, ir parduotuvės jiems skiria savo lentynas. Reiškia, yra kas perka. (50-100 ml kaina svyruoja apie 80-120 eurų – red. past.)
Šie kvepalai yra priežastis, dėl kurios aš vengiu žmonėms rekomenduoti kvepalus, kai jie prašo. Nes aš žinau, kas patinka man, o kas patiks jiems, man neįmanoma žinoti, net jei aš juos gerai pažįstu.
A*Men yra baisūs viskuo.
Pavadinimas yra pretenzinga nesąmonė: toji žvaigždutė lyg simbolizuoja vienos raidės ištrynimą keiksmažodyje, tik jokio keiksmažodžio nėra. Prieš dvidešimt metų kai kas dar aiškino, kad tai sutrumpinimas nuo žodžio “Angel”. Dar kiti sakė, kad A su žvaigždute yra užuomina į kodą, pasitaikantį sekso darbinininkų ir darbininkių skelbimuose, ir reiškiantį tam tikrą intymios paslaugos tipą. Pagaliau, buvo sakoma, kad tai yra žodžių “amen” ir “men” (vyrai) gudri kombinacija.
Flakonas yra ne kiekvieno skoniui. Mėlyna kreiva žvaigždė primena prastos reputacijos naktinio klubo puošmeną (nors galbūt toks ir buvo sumanymas).
Ir yra baisus, saldus, lipnus kvapas, kurį tuojau norisi nusiplauti. Kuo greičiau nusiplauti.
Tai buvo pirmasis tuomet dar pradedančio parfumerio Jacques Huclier kūrinys. Nuo to laiko jis kūrė kvepalus Thierry Mugler mados namams ir kai kuriems labai nebrangiems prekių ženklams.
Kvapas prasideda bergamotės citrusu ir levandomis, taip pat sintetine ir aitria pipirmėte, kaip iš kramtomosios gumos, bet tos pradžios jūs net, greičiausiai, nepajusite, nes tuojau pat žiebia ir nepaleidžia kavos pupelės, dūminis pačiulio svaiguliukas, saldžios tongapupės, šokoladas, karamelė ir, o Dieve, beprotiškas vanilės kiekis, ir ta skysta, tąsi vanilė sukelia staigų šleikštulį. Tai cukruotas cukrus, palaistytas sirupu, ir dar pabarstytas cukraus pudra, ir apteptas saldžiu degutu, aplietas karamele.
Neįtikėtina vulgarybė ir blogo skonio kakofonija. Tai net nėra įdomu, kaip toks kitas saldumo eksperimentas iš Mancera, Choco Violette, kuris yra sudėtingas ir įtraukiantis, kaip šviežiai kepti sausainiai „Gaidelis“ („Užkalnis: kvepiu kaip sausainis“). Ne, nieko panašaus.
Jis blogesnis net už Paco Rabanne – One Million, provincijos jaunų marozų pasirinkimą, vadinamąjį „Eau de Profkė“ – tas tėra banalus ir atsibodęs, bet Thierry Mugler A*Men net negali atsibosti, nes daugiau, nei vieną kartą, juo nesikvėpinsite.
Ir, kaip dažnai būna su tais kvepalais, kur daug vanilės, šito velnio eliksyro nusiplauti neįmanoma.
Kodėl ši istorija pamokanti? Nes yra daug tokių žmonių, kuriems šis kvapas patinka. Aš jų niekada nesuprasiu, ir svarbu tai suvokti ir priimti. Jie – iš kitos planetos. Žmonės labai skirtingi, ir kažkam šis gaminys turbūt labai limpa prie širdies. Norėčiau sutikti bent vieną jų ir pasišnekėti. Jei turite šiuos kvepalus ir jums jie smagūs, parašykite man.
