Kalbėsime apie tai, ką nebaudžiamai ir ramia sąžine daro kvepalų gamintojai: atradę aukso gyslą, pagaminę sėkmingą mišinį, jie po kurio laiko pateikia “intensyvią”, pastiprintą, prisuktą to paties versiją - nes taip daugiau galima parduoti. Nes žmogus visada nori kažko, ką žino esant geros kokybės ir tinkamo savo poreikiams, “tik dar čiutuką geresnio”. Tai psichologinis dalykas: mes visi esame programuoti siekti šiek tiek daugiau, negu turime, tik kitiems tingumas atima tą energiją, ir tie žmonės ramiai atsisėda ir yra viskuo patenkinti, bet mes šiandien kalbame ne apie juos.

Savaitės kvepalai yra Dolce & Gabbana Pour Homme Intenso, paleisti į pasaulį 2015 metais, praėjus porai dešimtmečių nuo 1994 m. originalo Dolce & Gabbana Pour Homme, kuris yra tabako triumfas, kaip sakė klasikas, „brangiau ir gaiviai prirūkytas kambarys, kurio nesinori išvėdinti, ir nereikia” – apie juos rašiau portale DELFI čia. Originalą sukūrė labai mažai žinomas parfumerijos meistras Max Gavarry, kuriam tai vienas iš dviejų sėkmingų pasiekimų: antrasis buvo Halston Z-14, keista senovinė aštuntojo dešimtmečio makalynė, kuri man brangi, nes tai mažų miestelių Amerikos kvapas (apie tai galite perskaityti čia).

 Dolce & Gabbana Pour Homme Intenso

Kas sukūrė naująjį, intensyvųjį variantą, Dolce & Gabbana neskelbia. Kai kas sako, kad čia todėl, kad naujasis variantas toks silpnas, kad jis daro gėdą kūrėjui. Aš nepasakyčiau, kad naujasis variantas yra gėdingas, tačiau jis klasika niekada netaps. Dolce & Gabbana Pour Homme Intenso yra klasikos interpretavimas ir niurkymas be tikslo, variacija dėl variacijos, toks, sakykime, kvapnusis postmodernizmas, pastišas, kuris parodo, kad nėra tikslo senųjų paveikslų iš naujo piešti: geriau, negu originalas, vargu ar pavyks.

Seniai seniai, kai buvau jaunutis vartotojiškumo mokinys ir tik mokiausi mylėti Ameriką ir Vakarus, 1985 metais bendrovė Coca-Cola paleido savo nesėkmingiausią projektą, „Naująją Koką-Kolą“ (New Coke), pirkėjų pasipiktinimas jiems kainavo dešimtis ir šimtus milijonų dolerių, nes moralas yra toks: nepradėkite gerinti tobulos klasikos, nes blogai baigsis.

Dolce & Gabbana Pour Homme Intenso atsiveria baziliku, gėlėmis ir jūrine kompozicija, kuri yra savitikslė, lyg gerai saulėje išdžiūvusi kvapnių žolių šluota, kurios nei buityje panaudosi, nei uostyti norisi. Monumentaliai skirtinga nuo originalo, kurio pradžia yra nuostabiai apvalus, sulydytas įvairių citrusų skonis – ir bergamotė, ir mandarinas, ir apelsinas, ir neroliai.

Toliau naujojoje versijoje prasideda chaosas: anksti atsiranda medis, levandos ir išdžiūvęs vasaros šienas, ir dar sausi pusryčiai – žinote, tie sprangūs, iš rudų sėlenų (šiaip jau jie patys sveikiausi, dėl to ir neskanūs). Atrodo, lyg ką tik atsidarei sausų pusryčių dėžutę, praplėšei pieninio, pusiau skaidraus šiurenančio polietileno maišelį ir pradėjai uostyti, įkišęs nosį. Ir viską gelbsti tik cigarų tabakas, vienintelis tikras ryšys su senuoju originalu, kuriame šis aromatas buvo dominuojantis.

Pagaliau, kvapas nusminga į beprasmį ir labai generinį kipariso ir sandalmedžio lydinį, dar lyg su kažkokiomis neva užuominomis apie smilkalus. Tie smilkalai ten nedrąsūs ir neužtikrinti, jų lyg yra, lyg nėra, lyg reikia, o gal ir visai nereikia. Kaip dramatiškai skirtinga, net apgailėtina, palyginti su 1994 metų originalu, kuris nudžiūdavo sudėtinga mediena, sumišusia su tabaku ir salstelėjusiomis tonkos pupelėmis, primindamas lyg cigarų dėžę, greta kurios yra dar vis dar kvepiantis stiklas, iš kurio buvo geriamas senas viskis.

Geriausia, ką man gali priminti šis kvapas, yra sena spintelė mano namuose Kalifornijoje, vonios kambaryje, kur dešimtmečiais buvo dėliojami vaistai, tinktūros, spiritiniai tirpalai, kai kurie jų išsipildavo, nuvarvėdavo ir likdavo jų pėdsakai ant medinių lentynėlių – galiu tik spėti, kad tai vyko dešimtmečiais iki man ten atvažiuojant, kai ten gyveno kažkokie kiti žmonės, kurių, tikriausiai, jau nebėra pasaulyje. Tai kvapas, kurį įdomu pažinti ar prisiminti, tačiau aš nežinau, ar norėčiau taip kvepėti pats.

Po šios apžvalgos vargu ar nusipirksite naująjį kvepalų variantą, tačiau originalą turbūt darsyk išsitrauksite, nusprendę pasipurkšti ir pauostyti, ir tai bus geras pasirinkimas. O svarbiausia, kad būsite kažką naujo sužinoję, kaip ir kiekvieną šeštadienį iš Užkalnio kvepalų kronikų.