Pastabesni pasakys, kad labai keistai pavirto Užkalnio kvepalų apžvalgos atviru click-bait masalu: viskas apie seksą, narkotikus, tabaką arba alkoholį (kitais atvejais subtiliai pašiepiami runkeliai, marozai, daigai, kroksai, šaranai ir prabangios ubagės, besismardinančios brangių kvepalų pigiais padirbiniais).
Matote, kvepalai yra grynas emocijos produktas, ir žmonės nori to, ko nori, ir domisi tuo, kuo domisi. Jeigu rašyčiau ne apie seksą, pinigus ir alkoholį, o apie savo turtingą vidinį pasaulį, tai jums vargu ar būtų įdomu.
Šiandien apie kvepalus, kurie yra iš visiškai nepriklausomo, savamokslio ir nišinio perfumerio Pierre Guillaume (žinoma, prancūzo), kuris dar ir sako (turbūt nemeluoja), kad kuria juos ugnikalnių nacionaliniame parke, Volcans d’Auvergne, turi ten vilą kalnuose, ir mums visiems reikėtų sekti jo pavyzdžiu. Nevažinėkite į darbą ir nelaukite kamščiuose, geriau kurkite kvepalus, rašykite knygas arba restoranų apžvalgas, gaminkite koldūnus, darykite bet ką, kas leidžia jums atsiskleisti, kaip asmenybei ir nelindėti korporatyvinės mėsmalės viduje, kasdien girgždant po aštuonias valandas.
