Todėl kai Comme des Garçons (japonų dizaino chuliganai iš Prancūzijos, kurių pavadinimas reiškia “Kaip berniukai”) paleido kvepalus Concrete (skirti ir moterims, ir vyrams), kas reiškia betoną, net nenustebau. Pirmiausia, šie meistrai jau nebe pirmą kartą į buteliukus uždaro buitį ir kviečia ja kvėpintis: rašiau ir apie valčių degutą (Black), ir minėjau tepaluotą garažą (Series 6 Synthetic Garage), kvapą maniakams, kurį vis noriu aprašyti, ir apie vaistų spintelės ir senų laikraiščių kvapą Comme des Garçons MAN 2 (“Kvapas, skirtas paprastam žmogui nubaidyti”), ir apie seną japonišką medinę vonią, furo (Monocle Scent One: Hinoki).
Antra, betonas yra dalykas, kurį daug kas yra uostę, bent jau netyčia, bet nemanau, kad kas nors lengvai papasakos šio kvapo esmę. Ten yra saldumo ir rūgštumo, ir nors jis kvepia statybomis, kurios niekada juk nėra asocijuojamos su parfumerija, tas kvapas nėra nemalonus.
Concrete, betonas, yra sukurtas 2017 metais, ir jų meistras yra Nicholas Beaulieu, keistas menininkas, kuris taip niekada ir neišsimušė į populiarius kvapus, jis kūrė vien keistenybes, brangioms ir pigioms lentynoms, pavyzdžiui, labai keistą 2021 metų Antonio Banderas - The Icon, kuris už penkiskart mažesnę kainą įdomiau perdainuoja labai daug reklamuotą ir tikrai gerai žinomą Christian Dior - Sauvage (apie juos rašiau negailestingai: “tobula generika, švariai išvalyti namai, šviežios švarios paklodės, jaunystė ir branda kartu, gerai apmokamas darbas, gražūs nuprausti vaikai, lizinginis automobilis, atostogos egzotinėje šalyje, ten, kur visi atostogauja, kokteilis vakare, bet ne per daug, sveikas gyvenimo būdas, tuščias ir santūrus optimizmas - graži forma ir jokio turinio, filmas su scenarijumi, rašytu pagal formulę, su nuspėjama pabaiga, knyga, rekomenduota per televiziją, švelnus humoras, kuris nieko neįžeidžia ir kartu ypatingai nedžiugina, ir darnūs šeimyniniai santykiai, kur vietoje sekso ir aistros yra stalo žaidimai, beprasmiai draugiški pokalbiai su draugais prie vakarienės ir jaukus naujų baldų rinkimasis iš brangaus katalogo.
Nicholas Beaulieu šiemet parodė ir tai, apie ką visi žino, bet nešneka: kad pačiulis, kvapioji žolė, iš tiesų kvepia kaip narkotikai: Cannabis Patchouli - Dries Van Noten (Belgijos mados namai, kurie yra privačioje nuosavybėje ir net neskelbia savo pajamų).
Concrete iš Comme des Garçons nesuprantamai ir magiškai kuria legendą apie betoną iš visokių prieskoninių dalykų, dvelkiančių Indijos virtuvės desertais: čia vaisių sultys, cinamonas, kardamonas ir sandalmedis, kuris pats savaime irgi yra apie Indiją. Susipynę jie nesuprantamai, bet patikimai sukuria petrichoro pojūtį - petrichoras (nuo graikiško “πετριχώρ”, reiškiančio akmenį ir Dievų kraują) yra žemės kvapas po lietaus, kas nėra visiškai apie betoną, bet galima atrasti sąsajų. Petrichorą gamtoje sukuria tam tikros bakterinio skilimo medžiagos, esančios dirvožemyje, ir lengvas lietus jas atpalaiduoja ir sukuria aerozolį (mikroskopinius lašelius), kurie pasklinda ore ir sukuria tą kvapą, kurį pažįstame daugelis.
Pusantro šimto eurų už tai, kad kvepėtum, kaip žemė po lietaus? Manau, labai geras pasiūlymas. Jei esate tokie išprotėję, kaip aš, ir studijuojate kvapus - galite tikėtis, kad neapsigausite.