Pagalvojau, kad dabar mes gyvename draudimų, taisyklių ir bausmių metu. Kuo toliau, tuo baisiau visko negalima. Apie alkoholį ir tabaką net kalbėti gražiai nevalia, ne tik kad reklamuoti. Greit ir galvoti uždraus. Kelionės vis dar apribotos. Parduotuvėse vis dar su kaukėmis. Kaukės - ne dėl medicininės reikmės, o kaip paklusnumo simbolis. Renginius kažkada leis, bet dar ne dabar. Valdžia džiūgauja, kai gali ką nors uždrausti ar nubausti. Per karantiną valdžiai buvo aukso amžius. Kontroliuoti, komanduoti, nurodinėti.
Todėl aš šiandien siūlau kvapą, kuris man yra visas apie laisvę džiaugtis, kuo tik nori. Tai kvapas iš Amerikos, iš dizainerio John Varvatos mados namų, kuris taip ir vadinasi: John Varvatos by John Varvatos. Apie šio dizainerio kvepalus jau esu rašęs: ir nuostabus jūrinis John Varvatos Artisan Blu, straipsnyje, apie kurį raginau nepavydėti man maisto, kvepalų ir pinigų, ir puikus odinės striukės kvapas John Varvatos Dark Rebel: „Vyrai ir vaikinai, ar jums pabodo vienatvė ir partnerystė su nuosava dešine ranka? Nesiseka rasti antrosios pusės?”
Šiandien aptariami kvepalai yra pirmieji iš John Varvatos serijos, originalieji ir įspūdingiausieji.
Žmonėms didelę pagiežą kelia tie, kas gyvena gyvenimą pagal save: visi taip norėtų, bet ne visi taip išdrįsta. Jei jums atrodo, kad turite viską, kas jums reikalinga ir viską, ko tikrai norisi, jei gyvenimas jums ne našta ir ne priežastis kasdien skųstis, tai jums galimai patiks šis kvapas. Arba bent jau jo idėja jums bus artima, kai aš ją aprašysiu.
Kvepalus sukūrė Rodrigo Flores-Roux, kurio fantazijai priklauso visa John Varvatos linija, ir kurio du garsūs kūriniai yra šviesus ir nerūpestingai skambantis Clinique Happy ir pasakiškai tvarus citrusinis Tom Ford Neroli Portofino.
2004 metais sukurtas kvapas ne dvelkia, o tiesiog trenkia romu, viskiu, cigarų dėže, pypkės tabaku ir puikiu odiniu švarku. Taip pat popieriumi ir sena biblioteka, kur, tikriausiai, oda aptraukti krėslai. Senu Niujorko, Čikagos ar Los Andželo baru, su vitražais, kilimais, poliruoto žalvario interjero detalėmis, tamsaus raižyto ąžuolo sukurta prietema.
Tai kvapas, kuris gana retas tuo, kad visiškai apsieina be citrusų. Prasideda tropinių augalų kvapniais lapais, Viduržemio jūros žolėmis ir saldžiu datulių svaiguliu, kalendra, indiškuoju kmynu, ir džiūdamas sumaišo medį su tirštais rudais žolelių balzamais, agarmedžiu (kuris taipgi yra labiau saldokas, negu dūminis, o gal tai labai delikatus vanilės priedas) ir juodu pigmentu dažyta oda (tai tas išdirbtos odos kvapas, kuriame aidi krauju dvelkiantis sepijos rašalas, intensyviausias iš visų natūralių juodulių).
Šiame kvape dar ir indiška kvapnioji arbata su prieskoniais (vadinamoji „čai”), toks sudėtingas ir labai intesyvus daugelio prieskonių kratinys, kuris nepratusiam žmogui atrodo pernelyg neaiškus, pernelyg užgriūvantis, lyg garsų jūra, kurioje ir melodiją sunku užčiuopti.
O mane šie kvepalai žavi savo keistumu ir sudėtingumu, ir panaudotomis labai netikėtomis natomis, nes jie sukurti taip, kaip norėjo kūrėjas, ir nelabai norėjo taikytis prie rinkos reikalavimų ar dominuojančių tendencijų. Kai daugumas kvapų groja kelias žinomas melodijas, su keliomis variacijomis, tai šie yra visiškai patys sau, nepaisantys jokių taisyklių ir nieko nebijantys, ir tuo ypatingai žavūs.