Aprašyti net tokie atvejai, kai jaunuoliai specialiai apsimetinėjo turintys balsinius ir motorinius tikus, kad įtikintų, jog turi Tureto sindromą. Na, o ADHD, kitaip žinomas kaip dėmesio sutrikimas, pastaraisiais metais tapo populiariausias klaidingai nusistatomas sutrikimas. Kodėl jaunimas sau diagnozuoja psichikos ligas ir sutrikimus? Kaip jaunus žmones suklaidina socialiniai tinklai? Ką daryti tėvams? Žinių radijo laidoje „Nesuklaidinti“ buvo kalbama su psichoterapeute Sonata Vizgaudiene, psichiatru Viliumi Ogensku ir „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadove Karile Levickaite.
Jauni žmonės sau įtaria ADHD, autizmą, bipolinį sutrikimą
Pasak S. Vizgaudienės, problema, kad paaugliai patys diagnozuoja sau psichikos ligas, pastebima jau kelerius metus, o dar daugiau dėmesio į šią situaciją nukrypo tada, kai išpopuliarėjo „TikTok“ socialinis tinklas.
„Aš pati to stipriai buvau nesureikšminusi, bet kai pradėjau atkreipti dėmesį, supratau, kad turiu tikrai nemažai klientų, paauglių ar jaunų suaugusių žmonių, kurie sako, kad reikėtų ištirti, ar neturi autizmo, ADHD, kitų sutrikimų. Arba ateina pasikonsultuoti ir pasako, kad įtaria sau tam tikrą diagnozę“, – sakė psichoterapeutė.
Dažniausiai, pasak pašnekovės, jauni žmonės sau įtaria ADHD, autizmą, bipolinį sutrikimą, depresiją. Taip pat populiaru save pavadinti „itin jautriu“ asmeniu.
Pasak V. Ogensko, kai vaikas ar paauglys patiria sunkumų mokykloje, pradeda nenorėti į ją eiti, o pasakius tėvams lieka nesuprastas – jam atsakoma, kad ir tėvai nenorėjo eiti, bet ėjo, nes reikia.
Kiek vėliau tai gali išsivystyti į poreikį ieškoti sau ligų, nes bent per išskirtinumą kažkuo sergant gaunamas dėmesys. Visgi iš tiesų toks sutrikimų ieškojimas slepia norą gauti užuojautą iš aplinkinių.
Gali tapti tam tikra manipuliacija
Psichoterapeutė S. Vizgaudienė sako, kad net ir tokia nauja mada turi savų pliusų – jaunuoliai nebestigmatizuoja psichinių sutrikimų.
„Tai didelis dalykas, kai galvoji, kad gali galbūt turėti kokį nors sutrikimą. Vadinasi, kad ir kitas žmogus bus priimtinas su tokiais pat ypatumais, tai didelis žingsnis tolerancijos link. Apskritai, kad jaunimas savimi domisi, gilinasi, yra labai sveikintina“, – kalbėjo S. Vizgaudienė.
Visgi gali būti jaunuolių, kurie į psichines ligas žiūri šiek tiek manipuliatyviai.
„Jei bus nustatyti ADHD simptomai, galbūt gausiu palengvinimų mokykloje, turėsiu privilegijų, galbūt bus leista pavėluoti. Specialiųjų poreikių vaikų mokyklose daugėja, o jie, kaip jiems ir priklauso, gauna daugiau dėmesio, palengvintų užduočių. Kai kurie jaunuoliai irgi gali bandyti tą pasiekti“, – sakė S. Vizgaudienė.
Be to, jei psichologinius sutrikimus kiekvienas priskirs sau, taip bus nuvertinti žmonės, kuriems šios ligos iš tiesų diagnozuotos.
„Negalime taip paprastai švaistytis diagnozėmis, nes taip nuvertiname kitus žmones, kurie tikrai turi sutrikimus, ir jiems tikrai sunkiau su jais gyventi“, – kalbėjo psichoterapeutė.
Gali būti ir taip, kad sutrikimas nebus nustatytas, nors tam tikrų sutrikimo ypatumų žmogus gali turėti.
„Tada bandome klausti, kas pasikeis, jei iš tiesų turi tam tikrų ypatumų, kuo kitoks pasijausi, kuo gyvenimas bus kitoks. Priežastys, kodėl vaikas bando sau kažką diagnozuoti, yra labai skirtingos, jas svarbu išsiaiškinti, net jei su tuo sutrikimu žmogus neturi nieko bendro“, – pasakojo S. Vizgaudienė.
Tėvams priimti tokią žinią sunku
Tėvams dažnai sunku priimti, jei vaikai sau pradeda įtarti kokį nors sutrikimą. V. Ogensko teigimu, taip gali būti dėl to, kad vaikui nustačius sutrikimą, tėvai pasijaus padarę kažką ne taip jį auklėdami ir augindami. Negana to, baisu, jei vaiko įtarimai dėl sutrikimo pasitvirtins – tėvams neaišku, kaip tokiu atveju reikėtų elgtis ir toliau gyventi.
„Tėvai bijo, kad nuvedus vaiką pas specialistą, specialistas pasakys, jog čia „per tave“. Dažnai būna, kai vaikui diagnozuojame sutrikimą, pirmas klausimas tėvų „bet juk čia ne per mane, aš nekaltas“. Bet yra ir sėkmingų atvejų. Turėjau 24 metų pacientą, kuriam po ilgų tyrimų diagnozavome ADHD.
Po kelių mėnesių atėjo jo mama. Pasakė, kad visą laiką sakydavo, jog jam viskas gerai, o dabar atrodo, kad ir jai gal buvo įtarimų. Dabar dirbame ir su mama, nes tai, ką ji laikė normalia vaikyste, kad jis nesusikaupė, neišlaikė dėmesio, ji vertino kaip normalią vaiko raidą, nes ir pati tokia pat buvo“, – kalbėjo psichiatras.
Laidoje psichoterapeutės buvo paklausta, ar dažnai jauni žmonės ateina į pirmą konsultaciją ir iškart pasako, kokią diagnozę sau yra nustatę. Pasak psichoterapeutės, tikrai ne visais atvejais taip būna – dažniau pasitaiko, kad žmonės ateina jausdamiesi taip prastai, kad nebematydami kitos išeities pagaliau prisiruošia užsirašyti konsultacijai.
„Tada terapijos metu žiūrime, kas lemia tą sunkumą. Tokių žmonių, kad būtų plačiai save išanalizavę, tikrai pasitaiko, bet nėra labai dažnai. Dėl socialinių tinklų įtakos jauni žmonės žino daugiau sutrikimų pavadinimų, bando aiškintis ir apie tai kalbėti. Bet nesakyčiau, kad tai būtų populiaru tarp suaugusių“, – kalbėjo S. Vizgaudienė.
Nusistato tai, kad madinga
Žmonės, kurie sau ieško fizinių ligų, vadinami hipochondrikais. Galbūt taip gali nutikti ir su psichinėmis ligomis, kai vis ieškoma skirtingų sutrikimų?
„Hipochondrija yra psichiatrinis sutrikimas, kai esi įsitikinęs, kad sergi viena ar kita nepagydoma liga. Tie žmonės kelerius metus laksto pas fizinių ligų gydytojus, išsitiria viską, ką tik įmanoma, tik tada pasiekia psichiatro slenkstį. Ir po pusmečio pasveiksta nuo visų kitų ligų.
Šiuo metu populiarėja pasakyti, kad aš turiu ADHD. Dėl to, kad dabar tai madinga. Seniau buvo populiari depresija, bet tai populiariosios kultūros dalis“, – pasakojo psichiatras.
Didelis aktyvumas, negebėjimas susikaupti yra labai subjektyvus simptomas, todėl aplinkiniai negali pasakyti, ar tikrai žmogus turi psichinius sutrikimus.
„Nors nesugebėjimas susikaupti, motyvacijos nebuvimas, nesugebėjimas prisiruošti kažkokiai veiklai gali būti tiek nerimo sutrikimams esant, tiek bipoliniam sutrikimui, tiek depresijai, šizofrenijai, demencijai, jaučiant lėtinį skausmą ar vartojant psichostimuliacines medžiagas, kanapes“, – laidoje kalbėjo V. Ogenskas.
