„Ligą nugalėjau dėl šios programos suteiktos galimybės. Bet stringa finansavimas ir žinau, kad daug žmonių neturi galimybės pasinaudoti tokia programa“, – LNK Žinioms sakė S. Paulauskienė.
Kraujo ligomis sergančiųjų asociacijos vadovė pabrėžia, kad „Vilties programa“ nupirkti inovatyvių vaistų gali tik 5 proc. visų pacientų. Todėl surinkti pinigų vaistams tenka ir kitais būdais.
„Dalis pinigus renka viešai, per labdaros fondus, vėlgi, tai ypatingai maža dalis, kuri sulaukia to gydymo. O tėvai, kurių vaikai serga, deda pastangas, kad galėtų emigruoti“, – LNK Žinioms sakė Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė.
Pagaminus naują vaistą Lietuvos gydytojai, vaistų gamintojai ar pacientų asociacijos Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai teikia paraiškas, kuriomis prašo inovatyvių vaistų kompensavimo mūsų šalyje. Tačiau, anot gydytojų, paraiškų vertinimas stipriai vėluoja.
„Vaistų kompensavimo komisija yra įpareigota teisės aktų tvarka per 180 dienų pateikti atsakymą dėl vaistų kompensavimo. Bet 2023 metų auditas parodė, kad 92 proc. paraiškų vaistų kompensavimo viršijo tas 180 dienų, paraiškos vertinamos per ilgai“, – sakė gydytojas hematologas Andrius Žučenka.
Pasak I. Drėgvienės, inovatyvūs vaistai padėtų sumažinti mirtingumą nuo onkologinių ligų.
Paraiškas vertinančios Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė sutinka, kad teisės aktai buvo pažeisti. Anot jos, paraiškų vertinimas sulėtėjo prieš 3 metus dėl darbuotojų trūkumo. Tada eilėje laukė 60 paraiškų.
„Kai kurių paraiškų vertinimo laikas tikrai buvo labai ilgas ir siekė net iki 2 metų“, – sakė VVKT atstovė Rugilė Pilvinienė.
Anot komisijos atstovės, dabar vaistų reikia laukti iki pusės metų. Tikimasi, kad visos laukiančios paraiškos bus įvertintos iki metų pabaigos.
„Seniausia paraiška, kuri bus pradėta vertinti liepos mėnesį, buvo pateikta 2023 metais gruodžio pabaigoje. Vadinasi, ta paraiška laukia pusę metų, bet kitos laukia mažiau“, – kalbėjo R. Pilvinienė.
Gydytojas hematologas A. Žučenka atkreipia dėmesį, kad kartais komisija priima gydytojams ne visada suprantamus sprendimus. Pavyzdžiui, kai buvo atsisakyta kompensuoti naują grėsmingai kraujo ligai gydyti skirtą vaistą, nes jį reikėjo vartoti su kitu, nekompensuojamu vaistu. Tačiau gydytojai čia matė išeitį.
„Mūsų gydytojų hematologų draugijos išvada buvo ta, kad nėra skirtumo, ar skirsi su kitu vaistu, kompensuojamu ar ne, bet komisija nusprendė, kad reikia skirti būtinai su tuo, kuris yra nekompensuojamas“, – kalbėjo A. Žučenka.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paaiškina, kad taip nutiko dėl duomenų trūkumo. Anot ministerijos, tokie atvejai yra labai reti.
„Klinikinio tyrimo nebuvo su tuo vaistu, kurį nurodo specialistai, todėl nebuvo galima įvertinti dėl duomenų trūkumo“, – sakė SAM Farmacijos departamento skyriaus vedėja Ieva Greičiūtė-Kuprijanov.
Itin retoms ligoms gydyti vaistų tenka laukti ilgiausiai. Anot asociacijos „Kraujas“, gydytojai ilgiau nei metus laukia vaisto vaikams, kurių liga neleidžia jiems augti.
„Nuo 2023 metų kovo mėnesio nesugeba susiderėti su farmacine kompanija. Tai vaikams užkertamas kelias užaugti ir būti pilnaverčiams, sveikiems“, – kalbėjo I. Drėgvienė.
Už labai retų ligų vaistų kompensavimą atsakinga Valstybinė ligonių kasa atsako, kad metinė tokio vaisto gydymo suma viršija numatytas kainos lubas – 100 tūkst. eurų, todėl vyksta derybos su tarptautinėmis institucijomis. Kiek tokios derybos užtruks – nežinoma.
SAM atstovė pripažįsta, kad inovatyvių vaistų kompensavimo procesas Lietuvoje keblus. Tikimasi, kad kitais metais, įsigaliojus naujam reglamentui, kompensavimo procesas lengvės.
LNK Žinių reportažą rasite čia:
