„Šiais laikais antibiotikų yra daugybė, tačiau visi jie veikia prieš į organizmą patekusias bakterijas. Tiesa, reikėtų žinoti, kad antibiotikai gali būti dvejopi – vieni stabdo bakterijų augimą ir dauginimąsi, o kiti jas sunaikina. Todėl itin svarbu nesavivaliauti ir antibiotikus vartoti tik tuo atveju, jei ir kaip juos paskyrė gydytojas“, – pasakoja R. Keturakienė.
Ekspertai įspėja, kad nesaikingai ir neatsakingai skiriant bei vartojant antibiotikus, ligų sukėlėjai išmoks kovoti prieš vaistus ir šie taps beverčiais. Todėl tik žinios ir atsakingas elgesys padės užtikrinti tolesnį vaistų efektyvumą ir apsaugos nuo padėties, kuomet net šiandien banali infekcija gali tapti mirtina.
„Atsparumas antibiotikams formuojasi tada, kai paveikus antibiotikais išnaikinamos ne visos bakterijos. Evoliucinis spaudimas skatina išlikusias bakterijas įgyti atsparumą tiems antibiotikams. Per mutacijas, paimant atitinkamus, atsparumą vaistams suteikiančius genus iš aplinkos ar kitais mechanizmais“, – problemos prigimtį pranešime žiniasklaidai nušviečia ir dr. Julija Armalytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė.
Vartoti tik paskyrus gydytojui
Vos pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, žmonės dažnai skuba gydytis namų vaistinėlėse užsilikusiais vaistais, o tarp jų – ir antibiotikais. Gydytoja sako, kad šie vaistai virusų nesunaikina ir veikia tik bakterijas, o namų sąlygomis nustatyti ligos priežastį sunku, todėl tik specialistas gali nuspręsti, koks gydymas ir vaistai reikalingi pacientui.
„Daugelį peršalimo ligų, tokių kaip gripas, gerklės skausmas ar ausų infekcijos, sukelia virusai. Antibiotikais šios ligos negali būti gydomos, o užsiimant savigyda, ne tik nepalengvinsite simptomų, bet ir galite nualinti organizmą bei sukelti rimtesnių sveikatos problemų“, – perspėja gydytoja.
R. Keturakienė atkreipia dėmesį, kad neteisingas antibiotikų vartojimas skatina atsparių bakterijų dauginimąsi bei naikina gerąsias organizmo bakterijas, taip sukeldamas pašalinius reiškinius, kurie gali apsunkinti tolimesnį ligos gydymą. Dažnai pasitaiko atvejų, kai buvę veiksmingi vaistai organizmo nebeveikia, todėl prireikia dar stipresnių.
Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, jog Lietuvoje 2020 m. ligų sukėlėjų atsparumas antibiotikams pražudė vidutiniškai 7 iš 100 tūkst. lietuvių. Arba apie 200 žmonių. Ši statistika viršija ES vidurkį. Tuo tarpu Italijoje ar Graikijoje atsparumo aukų yra bene triskart daugiau.
„Medicininėje aplinkoje būtina mažinti antibiotikų vartojimą – negerti (o gydytojams – neskirti) jų nesant būtinybės. Taip pat labai svarbu, kad visuomenė būtų mokoma teisingai vartoti antibiotikus. Gydytojui paskyrus gydymą šios grupės vaistais būtina tiksliai laikytis nurodymų ir pabaigti visą kursą, net jei žmogus pasijunta geriau“, – ragina Vilniaus universiteto mokslininkė J. Armalytė.
Tinkamas vartojimas pagerins vaistų efektyvumą
Portalas „DelfI“ primena, kad nuo sausio 1 dienos bus visiškai kompensuojama daugiau antibiotikų, tarp jų ir skiriami ūminėms kvėpavimo ligoms gydyti. Apie tai penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Plačiau galite paskaityti čia.
Anot šeimos gydytojos, svarbu ne tik savavališkai nevartoti antibiotikų, tačiau taip pat, gydytojui juos paskyrus, laikytis visų nurodymų ir gerti vaistus taip, kaip buvo paskirta.
„Išrašyti vaistai turi būti vartojami būtent tiek dienų ir tokiomis dozėmis, kaip nurodė gydytojas. Griežtai negalima nutraukti antibiotikų kurso, kadangi ankstyvas jo nutraukimas gali iš naujo sukelti infekciją, nes ši nebuvo pilnai sunaikinta. Taip pat nereikėtų savo nuožiūra sumažinti vaistų dozės, nes tai gali skatinti atsparių vaistams bakterijų atsiradimą“, – aiškina R. Keturakienė.
Reikėtų atsižvelgti ne tik į gydytojo nurodymus, kaip vartoti paskirtus vaistus, bet ir atsisakyti kai kurių produktų. Taip antibiotikai veiks efektyviau ir greičiau.
„Ilgai gydantis antibiotikais blogėja vitaminų, gaunamų iš maisto, pasisavinimas, todėl reikėtų papildomai juos vartoti papildomai ir gerti daug skysčių. Antibiotikų veikimą pagerinsite, jei atsisakysite greipfrutų ir jų sulčių bei daug kalcio turinčių produktų – brokolių ir saldžiųjų bulvių. Taip pat itin svarbu gydymo metu nevartoti alkoholio, kadangi jis mažina antibiotikų įsisavinimą“, – pažymi gydytoja.
Problema neapsiriboja vien žmonėmis
Romaldas Mačiulaitis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto profesorius, teigia, jog neabejotinai stipriausias veiksnys bakterijų atsparumui antibiotikams išsivystyti yra ligoninių aplinka.
„Kai vartojami antibiotikai, nori to ar nenori, atsparumai vystosi. Tai yra daugelio pasaulio ligoninių problema. O ligoninėje įgyti mikrobų atsparumai paciento būklei pagerėjus įgyja ir galimybę plisti visuomenėje“, – aiškina profesorius.
Atsparumo vaistams klausimas neapsiriboja vien žmonių gydymu. Jis aktualus ir gyvulininkystės bei paukštininkystės ūkiuose. R. Mačiulaitis mano, kad veikiausiai antibiotikų vartojimas žemės ūkyje yra antras pagal svarbą atsparumo vaistams vystymosi veiksnys. Ir tik trečioje vietoje – antibiotikai, vartojami gydantis namie.
Ligų sukėlėjų atsparumą žemės ūkis gali skatinti trimis keliais. Antibiotikais gydytų gyvūnų mėsoje atsparumą įgijusios bakterijos su maistu gali patekti į mūsų kūnus. Taip pat, jei ūkis naudoja didelius antibiotikų kiekius, į aplinką su nuotėkomis gali patekti ir atsparumą įgiję mikrobai, ir patys antibiotikai. Jie pasiekia ir dirvą, ir vandens telkinius. O iš šių – su daržovėmis ar žuvimis – ir mūsų organizmą. Tuo tarpu blogiausios ūkininkavimo praktikos ženklas – gyvūnų mėsoje išlikę antibiotikai.
Svarbu atstatyti organizmą
Pasak R. Keturakienės, antibiotikai veikia ne tik ligos sukėlėją, bet ir gerąsias bakterijas, taip pat gali sutrikdyti virškinimo trakto veiklą ar iššaukti alerginę reakciją. Todėl, norint išvengti šalutinių efektų, gydymo metu ir jį baigus, rekomenduojama vartoti gerąsias bakterijas ir pasirūpinti pilnaverte mityba.
„Gerosios bakterijos padeda palaikyti normalią mikrofloros būklę, todėl reikėtų ne tik papildomai gerti probiotikus, bet ir į savo mitybą įtraukti fermentuotą maistą – natūralų jogurtą, kefyrą, sūrį, varškę, raugintas daržoves, vaisius, uogas, ankštines daržoves, riešutus ar sėklas. Taip paskatinsite gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne. Taip pat itin svarbu papildomai vartoti vitaminą C ir jo turinčius produktus“, – sako R. Keturakienė.
Anot jos, gydytojai kartu su antibiotikais papildomai skiria ir gerųjų bakterijų, kurios padeda palaikyti žarnyno mikrobiotą ir taip išvengti virškinimo trakto sutrikimų, tokių kaip pilvo skausmai ar viduriavimas.