Unikali procedūra
Kaune gimęs 29 savaičių kūdikis su įgimta širdies yda, kuris svėrė vos 860 g, buvo pervežtas į Santaros klinikas Vilniuje. Dėl mažo svorio ir per ankstyvo gimimo atlikti radikalios širdies operacijos, kurios metu būtų visiškai ištaisyta širdies yda – pašalintas susiaurėjimas ir atkurta kraujotaka, buvo neįmanoma, todėl medikams teko ieškoti alternatyvių gydymo būdų.
Norint koreguoti širdies ydą, pašalinti susiaurėjusią aortos vietą ir ją rekonstruoti, susiūti, naujagimis turėtų sverti bent 3 kg, aiškino Neonatologijos centro vadovo doc. dr. Arūnas Lubšys.
„Pasiekti tuos 3 kg nėra taip paprasta, juolab, kad širdis visą laiką dirba papildomu, didesniu krūviu, <...> nes turi prastumti kraują pro tą įgimtą kliūtį, todėl naujagimio būklė kasdien vis blogėjo. Nors mums pavyko pasiekti 1,2 kg, tačiau supratome, kad 3 kg jis tikrai nepasieks“, – pasakojo medikas.
Jo teigimu, atėjo diena, kai teko spręsti – ar yra galimybių kokiais nors būdais praplėsti susiaurėjusią aortos vietą, kad kraujas galėtų tinkamai cirkuliuoti po visą organizmą.
Galiausiai Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose pirmą kartą Lietuvoje buvo atlikta unikali procedūra neišnešiotam naujagimiui su įgimta širdies yda – aortos susiaurėjimu.
Sprendimo, kaip gelbėti kūdikio gyvybę, paieškas sunkino neišnešiotumas
Įvairių sričių specialistai – intervenciniai kardiologai, angiochirurgai, anesteziologai ieškojo sprendimo, kaip išgelbėti kūdikio gyvybę ir kokiu būdu atlikti aortos praplėtimo operaciją.
Neišnešioto kūdikio plaučiai nebrandūs, reikia palaikyti kvėpavimą, kūno temperatūrą, vardijo gydytojų užduotį sunkinusius aspektus doc. dr. A. Lubšys.
„Galų gale buvo priimtas sprendimas atlikti unikalią operaciją ir pamėginti aortą sutvarkyti kitaip, nei įprastai daro mūsų chirurgai“, – sakė medikas.
Kruopštus pasirengimas procedūrai
Kaip pasakojo Kardiologijos ir angiologijos centro gydytojas kardiologas-intervencinis kardiologas Sigitas Čėsna, aortos susiaurėjimo operacijų per metus atliekama kelios dešimtys, tačiau dėl mažo kūdikio svorio reikėjo ieškoti naujų sprendimų, kruopščiai suplanuoti operaciją ir suburti komandą.
Gydytojas pabrėžė, jog planų turėta kiekvienam žingsniui – nuo paciento atvežimo iki operacinės.
Reikėjo prieigos prie kitos kraujagyslės, ne prie tos, kuri gydoma (aortos), tad buvo pasirinkta lengviau pasiekiama, atvirai matoma kraujagyslė, kad būtų saugiau – paprasčiau įvesti reikiamus kateterius, o vėliau, ištraukus kateterius, sustabdyti kraujavimą, aiškino Kraujagyslių rekonstrukcinės ir endovaskulinės chirurgijos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas dr. Arminas Skrebūnas.
Padarius pjūvį audinyje, buvo atverta šlaunies arterija kirkšnyje, kad ji būtų matoma.
„Kraujagyslės paruošimas yra garantas didesnei procedūros sėkmei“, – akcentavo S. Čėsna. – Kai vizualiai matai kraujagyslę, matai, kaip ji atrodo, <...> įvesti kateterį yra daug paprasčiau.“
Pacientas radikaliai skyrėsi nuo visų kitų
„Kai kraujagyslių chirurgai operacinėje pamatė atklotą pacientą, jie kiek sutriko – paciento beveik nebuvo matyti“, – minėjo doc. dr. A. Liubšys.
Pacientas nuo kitų, gydytojams įprastų pacientų radikaliai skyrėsi dydžiu. Tokio mažo savo svoriu ir visais kitais parametrais paciento iki šiol neteko matyti, teigė anesteziologė gydytoja anesteziologė reanimatologė dr. Marija Svetikienė.
A. Skrebūnas minėjo ir kraujagyslės trapumą – neišnešioto naujagimio kraujagyslės dar nėra visiškai išsivysčiusios, jautresnės bet kokiam išoriniam poveikiui – „palietus spagečio diametro kraujagyslę, ją dar labiau suspazmuoja“, dėl to kartais kraujo pratekėjimas gali apskritai laikinai išnykti.
Operacinėje – 30 laipsnių karščio
Procedūros metu reikėjo atsižvelgti ir į dar vieną aplinkybę – neišnešiotiems naujagimiams, kurie neturi apsauginio riebalinio sluoksnio, būtina aukštesnė aplinkos temperatūra.
Įprastai šie kūdikiai nuolat būna inkubatoriuje, kuriame palaikoma reikalinga drėgmė ir apie 30 laipsnių temperatūra.
„Dirbome beveik inkubatoriaus sąlygomis, nes tokių reikėjo pacientui“, – prisiminė neįprastas operacijos aplinkybes intervencinis kardiologas S. Čėsna.
„Mūsų operacinėje reikėjo padaryti didelį inkubatorių, kuriame tilpo ne tik naujagimis, bet ir visas personalas“, – pridūrė medikas.
Praėjus porai savaičių, gijimas vyksta sėkmingai
Po operacijos pacientą vėl perkėlė į Intensyviosios terapijos skyrių. Vėliau, atlikus visus reikalingus tyrimus ir įsitikinus, kad paciento būklė stabili, grąžino į Naujagimių Intensyvios terapijos skyrių.
Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus vedėja, gydytoja neonatologė dr. Aušrinė Pliauckienė Delfi sakė, kad po operacijos pirmos dvi paros buvo sudėtingos, „širdutė iš karto neprisitaikė prie staigaus pokyčio, ji buvo įpratusi dideliu apkrovimu“ – reikėjo sulig kiekvienu dūžiu nugalėti didelį pasipriešinimą, kuris staiga dingo.
Gydytojai medikamentais užtikrino kraujotaką, pastiprino širdies darbą, sumažino spaudimą plaučiuose. Stipraus intensyvumo gydymas vyko beveik dvi savaites.
Šiuo metu medikamentų praktiškai nebereikia, „atliekama nedidelė kvėpuojamoji terapija – „labiau dėl neišnešiotumo negu dėl atliktos operacijos“.
Kūdikiui augant, gydytojos teigimu, kraujagyslė irgi augs, ją reikės praplėsti, tad operacijų prireiks, tiesa, kiek ir kokio sudėtingumo, bus aišku ateityje.
Naujagimio mama: „Dabar jau galime galvoti apie ateitį“
Iš Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus kūdikis perkeltas į Naujagimių skyrių. Mama, pasakodama, kaip jie šiuo metu gyvena, sakė, kad sūnus jau padvigubino nuo gimimo buvusį svorį, pokalbio metu jis svėrė 1660 g.
„Dabar jau galime galvoti apie ateitį, auginti sūnų. Jam gimus gyvenome ta diena, nes jo būklė blogėjo, gydytojai jokių vilčių neteikė. Kai gydytojai pasakė, kad siūloma bandyti atlikti procedūrą, sutikome iškart, net stebėjomės, kodėl mūsų klausia – reikia būtinai daryti! Juk kito gelbėjančio varianto nebuvo. Mums šis pokalbis įžiebė viltį“, – teigė moteris.
Ji pasakojo, kad operacija atlikta sūnui būnant vieno mėnesio ir vienos dienos amžiaus, o šiuo metu jam jau beveik du mėnesiai.
„Man atrodo, kad jis jau didelis, net žandukai putlūs darosi, – džiaugėsi mama. – Naktimis netriukšmauja. O kas jam nepatinka? Ogi praustis. Gal dėl to, kad tos procedūros atvėsina jo kūnelį. Tada ir balsą parodo.“