„Turime potencialą išsaugoti 25 proc. ir daugiau gyvybių“, – neabejojo Amerikos verslo rūmų Lietuvoje „Local American Working Group“ narė daktarė Liudvika Starkienė, papasakojusi ir suomių sėkmės istoriją. Šioje šalyje vien vyrų tikėtiną gyvenimo trukmę pavyko padidinti net 14 metų.
Galima sutaupyti milijardus eurų iš išgelbėti tūkstančius gyvybių
Lietuva kasmet bendrai sudėjus sveikatai skiria 7,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir privačių lėšų, o tai yra gerokai mažiau nei Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis, siekiantis 11 proc. Kodėl į sveikatos priežiūrą vis dar investuojame nepakankamai, nors sveikata yra ekonominės gerovės pagrindas? Kaip nuo to kenčiame patys?
Visai tai plačiau Delfi diskusijoje aptarė jau minėta daktarė L. Starkienė, sveikatos ekonomistė Barbora Butkutė ir Seimo narys Lukas Savickas.
Trečiadienį įvykusiame Amerikos verslo rūmų forume „Sveikata ir turtas: ekonomikos stiprinimas per sveikatą“ pristatytas Oksfordo universitete atliktas visų ES šalių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ekonominės naštos tyrimas. Paaiškėjo, kad Lietuvai šios ligos kasmet kainuoja 1,4 mlrd. eurų, arba daugiau nei 2,5 proc. BVP.
Daktarė L. Starkienė sakė, kad šio tyrimo rezultatai labai iškalbingi.
„Bendrai visai ES šios ligos kainuoja 282 mlrd. eurų per metus, kas sudaro 2 proc. viso ES BVP. Lietuvai tenkanti našta – ypatingai didelė. Mes esame 3-oje vietoje tiek pagal vienam gyventojui tenkančią naštą, tiek ir pagal naštą BVP“, – pastebėjo L. Starkienė.
Ekonominę naštą sudaro trys pagrindiniai komponentai: sveikatos priežiūra, socialinė priežiūra ir prarastas produktyvumas.
„Sveikatos ir socialinė priežiūra sudaro 39 proc. Pagal šį rodiklį mes esame 16 vietoje. Tačiau produktyvumas prarandamas todėl, kad gyventojai miršta prieš laiką“, – teigė daktarė L. Starkienė.
Daugiausia – net 52 proc. – Lietuvos gyventojų miršta dėl ŠKL. Daugybės mirčių Lietuvoje būtų galima išvengti sveikatos ir prevencijos priemonėmis.
„Paskaičiuota, kad kasmet idealiame pasaulyje būtų galima išgelbėti 14 tūkst. gyvybių. Vien ES vidurkis rodo, kad Lietuvoje būtų galima išgelbėti 7 tūkstančius, jeigu mes savo priešlaikinių mirčių rodiklį sugebėtume sumažinti iki jo.
Jeigu pasiektume Islandijos skaičius, išgelbėtume 10 tūkst. žmonių per metus, o per 10 metų – 100 tūkst. žmonių.
Kasmet Lietuvoje miršta 37 tūkst. žmonių. Vadinasi, turime potencialą išsaugoti 25 proc. ir daugiau gyvybių“, – paskaičiavo diskusijos dalyvė.
Moko kirčiuoti, bet ne bendrauti
Beveik pusę visų mirties atvejų Lietuvoje lemia su gyvensena ir aplinka susiję rizikos veiksniai.
„Jeigu žmonės nerūkytų, būtų fiziškai aktyvūs ir sveikai maitintųsi, tikriausiai neturėtume 80 proc. problemų ir sveikatos priežiūros sistema turėtų labai mažai darbo. Prie šių pagrindinių faktorių dar pridėkime miegą“, – kalbėjo B. Butkutė.
Tuo pačiu sveikatos ekonomistė pastebėjo, kad, deja, gydytojų sveikos gyvensenos patarimai labai greitai pamirštami.
„Tyrimai rodo, kad pacientas, išėjęs iš gydytojo konsultacijos, pamiršta nuo 40 iki 80 proc. informacijos, kuri jam buvo pasakyta. Vadinasi, blogiausiu atveju, jis įsimena tik 20 proc. informacijos.
Kitas dalykas: tyrimais nustatyta, kad gydytojas pradėjusį kalbėti pacientą pertraukia per pirmas 12 sekundžių. Šio tyrimo metu pažiūrėta, kiek pacientas kalbėtų nepertraukiamas. Tai būtų 92 sek.
Kai gydytojas su pacientu praleidžia 10 min. ir dėl tam tikros įgūdžių stokos pertraukia pacientą per pirmąsias 12 sek., pasakydamas, kad tau nereikėtų rūkyti, tokie būna ir gyvenimo pokyčiai.
Lietuvoje medikus moko kirčiavimo, bet nėra nė vieno kurso, kaip reikėtų su pacientu bendrauti. Kaip yra efektyvūs vaistai kardiovaskulinėms ligoms, taip yra ir efektyvios bendravimo metodikos, kaip gydytojas galėtų bendrauti su pacientu ir daryti įtaką jo elgesio pokyčiui. Bet tų įgūdžių reikia mokyti, reikia suprasti, kad jie svarbūs ir reikia juos atsivežti, nes tos metodikos dažniausiai ateina iš užsienio. Lietuvoje yra motyvacinio elgesio technika, bet ji nėra įsigalėjusi, tai nėra bazinis gydytojo įrankis“, – teigė B. Butkutė.
L. Savickas papildė, kad tam tikras priemones reikėtų taikyti ne tik medikų kabinetuose, bet dar mokyklose, pvz., švietimo įstaigose mokyti sveikos mitybos įgūdžių.
Dėmesys skiriamas ne ten, kur reikia
Prieš metus Seime buvo priimta rezoliucija dėl Lietuvos demografijos politikos ateities. Mūsų šalies depopuliacija tada įvardinta kaip esminė sritis, į kurią reikėtų susitelkti.
Seimo narys L. Savickas sakė, kad demografija kelia ilgalaikių, sisteminių iššūkių, kuriuos būtina išspręsti. Dėl prastėjančios Lietuvos demografinės padėties kyla daugybė problemų: pradedant apsunkintomis galimybėmis užtikrinti didesnes pensijas į dabar darbo rinką įsijungiantiems žmonėms, baigiant konkurencingumu ir gebėjimu kurti ekonominę vertę.
Deja, kol kas sveikatos sričiai ir ligų prevencijai, L. Savicko įsitikinimu, skiriamas nepakankamas finansavimas.
Paklaustas, kas trukdo veiksmingai spręsti dėl demografijos kylančias problemas, L. Savickas sakė: „Visų pirma mes bandome spręsti pasekmes, ne priežastis, o daugiau dėmesio reikėtų priežastinei daliai, tam skirti reikiamą finansavimą. Tuomet matytume didesnį pokytį“.
Kaip Suomija tavo gerovės valstybe
Kad tinkama prevencija veikia, parodė prieš daugiau nei pusšimtį metų Suomijoje vykdytas Šiaurė Karelijos projektas, kuriuo siekta sumažinti šios šalies vyrų mirtingumą.
Kaip pasakojo daktarė L. Starkienė, prieš daugiau nei 50 metų Suomijos vyrų mirtingumas buvo pats didžiausias visame pasaulyje, o darbingo amžiaus vyrų mirtingumas – milžiniškas. Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo 65 metai.
„Suomiai programą vykdė 25 metus ir jiems pavyko pasiekti nuostabių rezultatų. Kaip sako patys suomiai, šis visuomenės sveikatos projektas, kuris iš pradžių buvo pradėtas nuo mažos apimties – darbingo amžiaus vyrų, vėliau buvo išplėstas į visą šalį, įtrauktos ir moterys, buvo pagrindinis veiksnys, leidęs Suomijai tapti gerovės valstybe.
Vyrų priešlaikinis mirtingumas sumažėjo 80 proc. Kadangi sumažėjo rūkymas, vyrų mirtingumas nuo su rūkymu susijusių priežasčių, kalbame apie įvairius vėžius ir kt. ligas, sumažėjo 50 proc. O vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėjo nuo 65 iki 79 metų“, – sakė daktarė L. Starkienė.
Diskusijos dalyvė pastebėjo, kad ir Lietuvoje jau vyksta tam tikri pokyčiai.
„Mes Lietuvoje turime ŠKL prevencijos programą. Ši programa yra geriausiai lankoma – joje apsilanko 45 proc. gyventojų. Bet kitose prevencijos programose aktyvumas yra apgailėtinas: nuo 19 iki 27 proc.
Gydytojui mokama už rizikos ištyrimą, už išsamios rizikos ištyrimą, pacientui sudaromas gydymo, mitybos, fizinio aktyvumo planas, bet toliau nėra kiekybinių rodiklių, kad gydytojas būtų suinteresuotas skatinti pacientą. Tai galėtų būti skatinamoji paslauga, kad gydytojo apylinkėje tam tikra dalis pacientų pasiekia tam tikrą kraujospūdžio, cholesterolio lygį“, – kaip vieną iš sprendimų siūlė daktarė L. Starkienė.
Būtina automatizacija
Pagerinti situaciją Lietuvoje galėtų ir šiuolaikinės technologijos bei dirbtinis intelektas. B. Butkutė sakė, kad vieni padėti galintys technologiniai produktai orientuoti į galutinį vartotoją – paprastą žmogų, kiti – į medikus.
Į galutinį vartotoją orientuoti įvairūs žaidybiniai produktai, pvz., žingsniamačiai. Vis tik B. Butkutė pastebėjo, kad technologijos nėra panacėja.
„Žmogiškojo ryšio tarp gydytojo ir paciento niekas nepakeis. Ir kuo daugiau turėsime technologijų, tuo bendravimo įgūdžiai bus svarbesni“, – neabejojo sveikatos ekonomistė.
Kalbėdama apie medikams skirtus technologinius produktus, diskusijos dalyvė sakė, kad automatizavus dalį procesų, gydytojas turės daugiau laiko, kurį galės skirti bendravimui su pacientu.
Svarbi bendrystė ES lygiu
L. Savickas sakė, kad Lietuva turi galimybių išeiti į platesnius vandenius ir taip pasiekti, kad kuo daugiau inovacijų pasiektų sveikatos ekonomiką.
„Įsivaizduokite, jeigu mes ES lygiu turėtume galimybę daryti bendrus pirkimus ir bendrą įvairiausių inovatyvių priemonių, sprendimų ar prieinamumo rinką. Visų pirma dėl to padidėtų galimybė visa tai įpirkti, nes įperkamumas yra tai, kas mus labai dažnai apriboja.
Dažnas keliaudamas pajautėme, kad tas pats vaistas, bet kitoje šalyje yra arba net keliskart pigesnis, arba jis dar mūsų šalyje nėra randamas, bet kitose ES šalyse yra. Taigi, bendrystė ES lygiu ir bendra sveikatos srityje veikianti sąjunga mums labai padėtų.
Taip pat turėtų būti tikslinės investicijos šiai sričiai. Mes matome, kaip daugelį sektorių reikšmingai padėjo pakeisti kryptingos ES investicijos. Reikėtų daugiau ES lėšų nukreipti į tokias sritis, kurios yra gyvybiškai būtinos, ir į tai, kas iš esmės sprendžia priežastis, bet ne pasekmes“, – svarstė Seimo narys.
Įsišaknijusi neteisybė
Daktarės L. Starkienės įsitikinimu, Lietuva į sveikatos priežiūrą investuoja nepakankamai ir to niekada nepakaks.
„Visų pirma labai svarbu, kaip tas esamas lėšas panaudojame, o kitas svarbus dalykas – galvoti, kur galėtume rasti daugiau tų lėšų. Žvilgtelėkime, kaip dabar finansuojamas Lietuvos sveikatos sektorius. Turime Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kuris šiemet yra 3,5 mlrd. eurų – tikrai įspūdinga suma. Iš kur ta suma atsiranda? Visų pirma moka dirbantieji kiekvieną mėnesį nuo savo atlyginimo ir taip surenkami trys ketvirtadaliai viso biudžeto. Už likusią dalį, kurią sudaro daugiau negu pusė gyventojų, tai – pensininkai, neįgalieji, bedarbiai, vaikai, moka valstybė.
Vidutinis dirbantysis sumoka daugiau negu 1600 eurų privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokų per metus, o valstybė už savo lėšomis draudžiamus moka po 611 eurų – beveik tris kartus mažiau. Mes visi mokame nuo atlyginimo, savarankiškai dirbantys – nuo vidutinio mėnesinio atlyginimo, o valstybė moka nuo minimalios mėnesinės algos ir, maža to, ne šių metų, ne praeitų, o užpraeitų metų. Vien dėl to, kad valstybė turi šią lengvatą, kasmet mes prarandame apie 240 mln. Tai galėtų būti rezervas, kalbant apie inovacijas, kurių sveikatos sektoriuje trūksta, kurios yra, bet kurios nepakankamai naudojamos“, – pastebėjo daktarė L. Starkienė.
L. Savickas sakė, kad ši nacionalinio biudžeto lėšose egzistuojanti neteisybė yra labai sena, įsišaknijusi ir tai sunku pakeisti. Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad ir valstybės dalis už PSD yra sumokama iš tų pačių dirbančiųjų mokesčių.
„Šiandien surasti sritį, kurioje finansavimą norėtume sumažinti keliais šimtais milijonų, būtų sunku, tai reikštų papildomą mokestinę naštą. Jeigu net tada, kai valdžia kalba apie egzistencinę grėsmę ir gynybinius poreikius, vis tiek nepavyksta susitarti, iš kur paimti kelis šimtus milijonų gynybai, tai tikėtina, kad pakeisti įsisenėjusią sisteminę finansavimo ydą būtų dar sunkiau.
Ta kryptimi turime judėti, reikia sutarimo tarp politinių partijų, kad ta sisteminė finansavimo yda spręstųsi nuosekliai. Tuomet mes pagaliau matytume reikiamas lėšas, dėl kurių atsirastų inovetyvesni sprendimai ir būtų galima spręsti nebe pasekmes, o priežastį. Tada galėtume matyti didesnį pokytį, kas vėlgi didintų mūsų ekonomiką, galbūt net padėtų sufinansuoti padidėjusį finansavimą“, – vylėsi Seimo narys.
Turime mokėti suvaldyti biudžetą
B. Butkutė vis tik mano, kad vien dėl padidėjusio biudžeto problemos neišsispręstų.
„Mes turime mokėti suvaldyti tą biudžetą, kurį jau turime. Ir tame, kaip mes jį valdome šiandien, dar, manau, yra erdvės tobulinimui ir efektyvumui apsčiai. Man labai būtų įdomu išgirsti racionalų paaiškinimą, kaip mes skirstome sveikatos biudžetą pagal savivaldybes arba pagal ligas. Kitos valstybės galvoja taip: kiek aš su savo biudžetu nusipirksiu sveikatos ir kokią sveikatą pirksiu.
Pvz., paimam kardiovaskulines ligas, skiriame biudžetą ir tikimės, kad metų pabaigoje būsime „nusipirkę“ papildomai 1000 metų, nes 100 gyventojų, kai išsprendėme jų problemas, papildomai gavo po 10 metų.
Šiuo metu mes to niekaip nematuojame, niekaip pagal tai neskirstome sveikatos biudžeto. Skirstome pagal istorinius duomenis, pagal suteiktą paslaugų skaičių, o ne pagal tai, ką realiai nuveikėme ir kiek realiai sveikatai suteikėme“, – pastebėjo sveikatos ekonomistė, įsitikinusi, kad reikia investuoti į tai, kaip valdome medicinos finansus.