Vieno paciento gydymui – net 200 tūkstančių eurų
Kaip Žinių radijo laidoje „Persona grata“ pasakojo docentas, kuo toliau, tuo labiau medicina tampa personalizuota ir pritaikyta individualiam žmogui. Bet toks gydymas yra tikrai brangus ir ne visada prieinamas.
„Medicinos progresas yra labai greitas. Jei prieš 10 metų turėjome 1 brangų vaistą ir 10 pigių, tai dabar turime 20 inovatyvių vaistų – imunoterapijos, taikinių terapijos, kurių gydymo kursas pacientui kainuoja 100, 200 tūkstančių eurų. Kai kuriais atvejais reikia derinti kelis brangius gydymus, kartoti gydymą.
Tai vieno paciento gydymas gali kainuoti pusę milijono ar milijoną eurų. Bet po 5 metų galimybių bus dar daugiau ir turėsime skirti pakankamai lėšų, kad galėtume juos įsigyti. Finansavimo poreikiai auga labai greitai. Jei laikomės nuoseklaus biudžeto augimo, tai kuo toliau, tuo labiau atsiliekame“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad su tokiu finansavimo augimu, koks yra dabar, Lietuvoje naujų technologijų turėsime vis mažiau.
Deja, bet ne visi galimi vaistai Lietuvoje yra nuperkami, mat skaičiuojama, kiek vienas ar kitas gydymas suteiktų kokybiško gyvenimo metų. Gydytojas sako, kad Lietuvoje dar tikrai yra nerealizuoto gydymo galimybių – net jei vaistas prailgina išgyvenamumą, jis nebūtinai bus kompensuojamas lietuviams.
Į gydytojus kreiptis neskuba
Docentas sako, kad mažiausia, ką žmogus gali padaryti dėl savo sveikatos, tai atlikti tyrimus ir sudalyvauti prevencinėse patikros programose. Būtent šios programos padeda užkirsti kelią ligų išplitimui. 4 iš 5 prevencinių patikros programų yra susijusios su vėžiu: prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir krūtų vėžio. Penktoji patikros programa yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
„Didelė dalis navikinių susirgimų yra aptinkama prevencinėse programose. Dalis pacientų savo noru tikrinasi, o kiti tik tada, kai problema išryškėja. Atlikome vieną nedidelės apimties tyrimą su kraujo ligomis sergančiais pacientais.
Apklausėme pacientų, kiek laiko praėjo nuo pirmų simptomų atsiradimo, kai kreipėsi į gydytoją, taip pat kiek laiko praėjo iki diagnozės nustatymo, gydymo paskyrimo“, – pasakojo doc. dr. V. Pečeliūnas.
Ilgiausias laikas buvo nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki kreipimosi į gydytoją. Tad vietoje to, kad pajutus pirmuosius simptomus žmogus kreiptųsi į gydytoją, dažniausiai prasideda savigyda. Tai reikšmingai nutolina diagnozę ir gydymą.
„Jei yra simptomas, reikia pasitikrinti ir išsiaiškinti, dėl ko jis yra, o ne vartoti vaistus. Nes neatsakingas vaistų vartojimas sukelia dar daugybę problemų ir atitolina teisingą gydymą“, – pasakojo gydytojas.
Tyrime taip pat pastebėta, kad žmonės, kurie turi didesnį nerimo lygį, kreiptis į gydytojus taip pat vengia.
„Dar vienas dalykas, absoliučiai mums netikėtas, tai kad didesnių miestų gyventojų laikas iki diagnozės buvo ilgesnis nei mažesnių miestų. Tai yra Vilniuje ir Kaune žmonės iki diagnozės nueidavo ilgesnį laiką nei kitose Lietuvos vietose“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad atsakymo, kodėl susiklosto tokia situacija, kol kas dar nėra.
Pacientui skiriama per mažai laiko
Laidoje gydytojui buvo užduotas klausimas, ar tikrai vėžio gydymas Izraelyje ar Vokietijoje yra geresnis nei Lietuvoje.
„Šiais laikais informacija plinta labai lengvai. Neseniai buvo atliktas vienas tyrimas, nuo ko priklauso gydytojo gydymo rezultatai. Buvo galvojama, kad nuo gydytojo amžiaus, tačiau statistiškai patikimai buvo pamatyti du faktoriai.
Pirmas – kaip gydytoją pasiekia informacija, tai yra dalyvavimas konferencijose, mokslinių straipsnių skaitymas ir panašiai. Antras – jo patirtis, kiek jis pacientų gydo per tam tikrą laikotarpį“, – sakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Gydytojas pasakoja, kad yra specializuotų centrų pasaulyje, kuriuose gydomos retos ligos. Tokie medikai sukaupia didelę patirtį jų gydyme. Pasak pašnekovo, retų ligų atveju labai svarbu patekti į tokį centrą, nes jame užtikrinamas geras gydymas.
„Manau, yra labai daug centrų Lietuvoje, kurie gali suteikti pacientams gerą gydymą. Tačiau antros nuomonės gavimą irgi labai palaikau, nes tai suteikia daug ramybės pačiam pacientui. Jei žmogus turi galimybę kreiptis dėl antros nuomonės į kitą Lietuvos ar kitos šalies centrą, kai sudėtinga būklė, visada tai vertinu pozityviai. Galiausiai tai lemia, kad pats pacientas būna labiau linkęs klausyti gydytojo rekomendacijų, o tai vienas svarbiausių faktorių“, – sakė doc. dr. V. Pečeliūnas.
Jau ne vienus metus diskutuojama, kad gydytojo laikas, skiriamas vienam pacientui, yra itin trumpas, ir per jį neįmanoma gauti visos reikiamos informacijos. Pasak docento, paprastai skaičiuojant, jei pacientui skiri 20 minučių konsultacijos, įstaiga išsilaiko, jei 25 minutes – įstaiga jau patiria nuostolius.
„Reiškia, nėra galimybės, kaip pacientui suteikti daugiau informacijos. Yra keli pasiūlymai, ką daryti“, – kalbėjo doc. dr. V. Pečeliūnas.
Vienas iš pasiūlymų – į darbą pasitelkti dirbtinį intelektą. Kitas pasiūlymas – išplėstinės konsultacijos, kai valstybė gydymo įstaigai sumoka šiek tiek daugiau, kad gydytojas galėtų pacientui, jo šeimos nariams skirti daugiau laiko.
„Kad gydytojas aiškiai išdėstytų, kuo žmogus serga, kokia problema, kaip ją galima išspręsti. Nes, jei turime 15–20 minučių, o iš jų 19 minučių tvarkome dokumentaciją, deja, problema negali būti išspręsta“, – sakė pašnekovas.