„Atlikome pirmąsias procedūras pacientams, kuriems kiti gydymo būdai ir procedūros jau nebeefektyvios. Endovaskulinių procedūrų metu per mažą punkciją kirkšnies arba rankos srityje įvedamas mažo slėgio balioninis kateteris. Jame įmontuoti elektrodai sukuria garso bangą, kuri suskaldo kalcį“, – pasakojo KUL filialo „Jūrininkų ligoninė“ Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Karolis Tijūnaitis.
Tam naudojama Shockwave sistema, skirta kalcifikuotoms stenozėms gydyti. Ji tinkama tuomet, kai kraujagyslių kalcifikacija ženkliai išreikšta ir kiti prietaisai bei procedūros jau yra neefektyvūs ar netgi žalingi.
„Iki šiol užakusios kraujagyslės buvo plečiamos balionais, dideliu slėgiu arba implantuojant metalinį stentą. Plečiant stipriai kalcinuotą kraujagyslę dideliu slėgiu procesas yra ne visai kontroliuojamas, kraujagyslė gali plyšti, atsisluoksniuoti, pakraujuoti, užsikišti. Intravaskulinės litotripsijos aparato pagalba, nepažeidžiant vidinio kraujagyslių sienelės sluoksnio ir kitų aplinkinių audinių, kalcinuotose vietose sukuriama daug mikroskopinių įtrūkimų. Taip plečiamas ir atkuriamas kraujagyslės spindis“, – pasakojo gydytojas.
Jis džiaugiasi, kad saugiai modifikuojant kalcį sumažinama komplikacijų rizika, procedūros tampa labiau nuspėjamos ir veiksmingesnės.
Intervencinio kardiologo iš Vilniaus Andriaus Berūkščio vedami KUL medikai naująją procedūrą atliko trims pacientams. Vienam – kardiologiniam, sergančiam vainikinių širdies arterijų liga. Kiti du pacientai sirgo periferinių kraujagyslių liga, kurią sukėlė cukrinis diabetas ir inkstų funkcijos nepakankamas, dėl kurio taikomos dializės.
„Šiems pacientams buvo išreikštas ženklus kraujagyslių kalkėjimas ir kiti gydymo metodai jau buvo neefektyvūs. Galime tik pasidžiaugti, kad intravaskulinės litotripsijos procedūros buvo sėkmingos ir efektyvios“, – sakė K. Tijūnaitis, pridurdamas, kad pagydyti pacientai jau seniai namuose.
Kraujagyslių „kalkėjimui“ įtakos turi daugelis veiksnių. Tarp jų – genetika, lėtinės ligos, netinkamas gyvenimo būdas, ypač rūkymas.