Nenuostabu, kad vis labiau išmanėja ir mūsų gydymo įstaigos. Portalas „Delfi“ jau rašė, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) ir Santaros klinikose chirurgams atlikti operacijas padeda robotai. Apie tai galite paskaityti čia ir čia. Robotai gelbsti ir Kauno klinikų laboratorijose. Apie tai galite paskaityti čia. Taip pat pasakojome apie Kauno klinikose naudojamą gama peilį, kuris leidžia atlikti tokias neurochirurgines operacijas, apie kokias anksčiau būtų negalima nė pagalvoti. Apie tai rašėme čia.
Yra ligoninėse ir daugiau stebuklų. Štai Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Jūrininkų ligoninė“ pernai lapkritį pradėjo veikti išmaniosios spintos, o šią savaitę minėtojo ligoninės filialo operacinėse, Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje, taip pat Širdies aritmijų ir kraujagyslių intervencinės radiologijos laboratorijoje pradėjo veikti ir išmanieji sandėliai. Tokiu būdu KUL tapo viena pirmųjų gydymo įstaigų Baltijos šalyse, kuri įdiegė pažangią tiekimo grandinės valdymo sistemą.
Kam jie reikalingi ir kaip palengvina darbą, portalui „Delfi“ papasakojo Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninė“ Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja Ingrida Bakaitė, kurią sutikome prie vienos iš spintų.
„Tose spintose laikomos priemonės, kurios gyvybiškai svarbios mūsų darbui, tokios kaip stentai. Mūsų intervencinės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuose stentai yra priemonės, kurias mes implantuojame ir kurių turime turėti visą spektrą, prieš pradėdami procedūrą.
Stentų yra įvairiausių dydžių ir skersmens. Išmanioji spinta padeda optimizuoti mūsų darbą, nes stentai nuolat naudojami.
Išmanioji spinta yra kompiuteris, kuris nuolat atnaujina duomenis, ar kažko netrūksta. Be to, bet kokiai medicinos priemonei labai svarbūs galiojimo terminai. Tarkime, jeigu yra keletas vienodų priemonių, mes vieną iš jų paėmėme, spinta įspėja imti pirma tą, kurios galiojimo laikas trumpesnis“, – pateikė pavyzdį I. Bakaitė.
Anot pašnekovės, kadangi naudojamos priemonės yra ne vieno, bet kelių gamintojų, labai svarbu, kad būtų užtikrintas pastovus ir sklandus jų tiekimas į operacines.
„Mūsų pacientų srautas yra nemažas ir ekstrinių procedūrų metu, pvz., ūmaus miokardo infarkto, ar pradedant bet kurią kitą rimtą kardiologijos procedūrą mes tiesiog privalome turėti visą spektrą priemonių, kurias reikalui esant galėtume implantuoti.
Išmaniosiose spintose galima laikyti bet kokias medicinos priemones, priklausomai nuo to, kuriame ji yra skyriuje: tai gali būti ir operaciniai siūlai, kurių yra įvairaus skersmens, gali būti įvairūs laboratorijų reagentai, kuriuos nuolatos reikia papildyti“, – paaiškino vyresnioji slaugytoja.
Taigi, išmaniosios spintos, kaip ir išmanieji sandėliai, leidžia automatiškai fiksuoti medicinos priemonių pristatymą, sunaudojimą, realiuoju laiku stebėti visų priemonių likučius bei galiojimo laikus, automatiškai generuoti naujus užsakymus tiekėjui pagal faktinį sunaudojimą.
Dar vienas išmaniųjų spintų ir sandėlių privalumas – galimybė taupyti įstaigos lėšas.
„Taip yra todėl, kad užsakomos tos priemonės, kurių reikia iškart, o ne tiesiog nusiperkamas didesnis jų kiekis“, – patikslino I. Bakaitė.
Be abejo, spintos sutaupo ir darbuotojų nervus – juk tai leidžia optimizuoti jų darbo krūvį, sumažinti būtinybę stebėti, kada ir kokios priemonės gali pritrūkti, taigi skirti dėmesį kitiems darbams.
Paklausta, kuo skiriasi išmaniosios spintos nuo išmaniųjų sandėlių, I. Bakaitė paaiškino: „Spintose laikomos kompaktiškės, subtilesnio naudojimo priemonės, o sandėliuose – operaciniai rinkiniai, kurių irgi yra begalės“.
Pašnekovė pridūrė: „Lietuvoje pirmieji išmaniąją spintą įsigijo kolegos Santaros klinikų Intervencinės kardiologijos skyriuje. Bet mes turime jau net dvi tokias išmaniąsias spintas“.
Pirmieji išmanieji sandėliai atsirado Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje. Čia jie įdiegti trys: ausų, nosies, gerklės ir ginekologijos operacinėms bei pagrindiniame operacinės bloke. Dabar juos turi ir Klaipėdos universiteto ligoninė.