Kiekvienais metais Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacijos (EFPIA) užsakymu tarptautinės sveikatos rinkos duomenų tyrimo kompanija IQVIA atlieka W.A.I.T. (Waiting to Access Innovative Therapies) tyrimą. Tai yra didžiausias Europoje inovatyvių vaistų prieinamumo ir laiko, per kurį pacientai gali gauti gydymą jais, tyrimas. Jis buvo atliktas remiantis paskutiniųjų 5 metų (2018–2022 m.) duomenimis, surinktais iš 27 Europos Sąjungos narių ir 10 ne Bendrijos narių.
Lietuvoje tyrimo rezultatus pristatė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacija (IFPA), kuri yra EFPIA narė. Su naujausio tyrimo rezultatais jau susipažino ir jį aptarė atstovai iš LR Prezidentūros, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos bei pacientų, kitų visuomeninių ar verslo organizacijų nariai.
Pasiekti ES tikslą tampa vis sudėtingiau
W.A.I.T. 2022 buvo analizuojami duomenys apie 168 vaistus, kurie Europos vaistų agentūros (EVA) apibrėžti kaip inovatyvūs ir registruoti 2018-2021 metais. Jų prieinamumo laikas skaičiuojamas nuo vaisto registravimo datos iki tada, kai vaistas konkrečioje šalyje patenka į kompensuojamųjų sąrašą.
„Europos Sąjunga kaip Bendrija siekia, kad jos visų šalių narių pacientams būtų užtikrinamos tolygios galimybės gauti reikalingą gydymą. Tačiau šiemet paskelbtas tyrimas rodo, jog šį tikslą pasiekti darosi vis sunkiau. Iš 168 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti Europos Sąjungoje, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio 1 d. buvo vos 21 vaistas, palyginimui, ES šalių vidurkis yra 76 vaistai“, – sako Jūra Smilgaitė, IFPA direktorė.
Lyginant bendrą situaciją su kitomis šalimis, daugiausiai inovatyvių vaistų, net 147, yra kompensuojami Vokietijos pacientams. Mažiau nei Lietuvoje į kompensuojamųjų vaistų sąrašą inovatyvius vaistus įtraukė tik viena ES šalis – Malta. Likusios sąrašo pabaigoje – ne Bendrijos narės: Serbija, Bosnija, Makedonija, Turkija ir Albanija.
Kalbant apie laukimo laiką iki kompensavimo sprendimo, duomenys rodo, kad vidutiniškai naujas vaistas pacientus greičiausiai pasiekia Vokietijoje – vos per 47 dienas. Palyginimui, Europos vidurkis yra 442 dienos, būtent tiek laiko procesas užtrunka Estijoje. Tuo tarpu Latvijoje vidutinis vaisto laukimo laikas yra 382 dienos, o Lietuvoje – 536 dienos.
Onkologiniams pacientams galimybės – mažai prieinamos
W.A.I.T. 2022 tyrimas pristatytas analizuojant bendrą inovatyvių vaistų prieinamumą ir atskiras jų kategorijas, viena jų – onkologiniai vaistai.
Per pastaruosius penkerius metus Europos vaistų agentūroje buvo registruoti 46 inovatyvūs vaistai, skirti gydyti onkologines ligas. Iš jų pacientams Vokietijoje yra prieinami 45 vaistai, Europos vidurkis – 23, o Lietuvos pacientams kompensuojami vos 4 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Šiame sąraše žemiau už Lietuvą rikiuojasi tik Albanija, Bosnija ir Malta.
Tyrimo duomenimis, onkologinių vaistų laukimo laikas Lietuvoje yra žymiai ilgesnis, lyginant su visais kitais inovatyviais vaistais. Vidutinis laukimo laikas siekia net 764 dienas. Šiek tiek ilgiau – tik Latvijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
Pacientų organizacijos vieningai sutinka, kad W.A.I.T. 2022 tyrimo duomenys tik dar kartą patvirtina tai, kas jau seniai jaučiama – didžiulę inovatyvių vaistų prieinamumo problemą Lietuvoje.
„Suprantame, kad vaistai niekada nebus 100 proc. prieinami visiems, tačiau vietoje to, kad stebėtume kažkokį pagerėjimą, metai iš metų matome, jog situacija prastėja. Tuo tarpu, kai dalyvaujame valstybinėse struktūrose ir darbo grupėse ar skaitome žiniasklaidoje, jog viskas gerėja, atrodo, kad kitoje realybėje gyvename. Apklausus mūsų pacientus, apie 50 proc. pacientų vaistų prieinamumą Lietuvoje vertina blogai“, – sako Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė.
Baksnoja pirštu į nepakankamą finansavimą
Sveikatos sistemos dalyviams aptariant naujausius W.A.I.T. rezultatus, daugiausiai dėmesio buvo skiriama diskusijai apie biudžeto planavimą ir efektyvų jo panaudojimą. Daugumos diskusijos dalyvių nuomone, siekiant priartėti prie bendro ES vidurkio, pirmasis žingsnis turėtų būti privalomojo sveikatos biudžeto didinimas, kurio iki šiol pasigendama.
Pasak Pauliaus Gradecko, Prezidento patarėjo asmens ir visuomenės sveikatai klausimais, priimant sprendimus dėl vaistų kompensavimo, reikėtų atsižvelgti ne į jų įtaką biudžetui, o į išleidžiamų lėšų efektyvumą.
„Turbūt apskritai vaistams yra per mažai skiriama biudžeto. Ir šiuo atveju Sveikatos apsaugos ministerija turi nustatyti, koks yra mūsų kelias į geresnį kompensavimą bei pasakyti, kiek lėšų reikia skirti vaistams“, – sako P. Gradeckas.
Elenos Leontjevos, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentės, nuomone, vertinant susiklosčiusią situaciją, reikia ne tik planuoti efektyvius veiksmus, kurie padėtų pasiekti pokyčių sveikatos sistemoje, bet ir įvertinti, kas lėmė šį pablogėjimą.
„Pirmiausia, reikia atkreipti dėmesį į teisėkūros procesus, valstybės funkcijas, kurios privalo būti tobulinamos, kad atitiktų visuomenės poreikius. Taip pat būtina atsigręžti į sveikatos sistemos finansavimą, kuris ženkliai skiriasi nuo Europos vidurkio. Turime pasistengti didinti privalomąjį sveikatos biudžetą, tačiau kol kas nematome atliekamų veiksmų, kurie leistų tai padaryti“, – teigia E. Leontjeva.
IFPA direktorės J. Smilgaitės teigimu, tam, kad Lietuva priartėtų prie ES inovatyvių vaistų prieinamumo pacientams vidurkio, būtina visiems šalies sveikatos apsaugos politikams ir sistemos dalyviams dirbti kartu bei nedelsiant ieškoti efektyvių sprendimų.