Profesorius papasakojo, kaip Alzheimerio ligą ir vėžį būtų galima nustatyti ar atitolinti jiems nė neprasidėjus

Įsivaizduokite, kad ištyrus jūsų genus ir jų epigenetinę aplinką būtų galima nustatyti, kuo susirgsite po kelių dešimčių metų. Arba, jei jau sergate kokia nors liga, genai ir jų epigenetiniai priedai parodytų, koks gydymas jums būtų veiksmingiausias. Tai – visai ne mokslinė fantastika, o tyrimai, kuriuos atlieka Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Artūro Petronio.

Savo paskaitoje MO muziejuje ir interviu po jos, mokslininkas papasakojo daugybę įdomių dalykų. Pavyzdžiui, kaip galėtume aptikti ligas, joms dar neprasidėjus, kodėl žmogaus ląstelės nėra tokios pat ryte ir vakare, ir kodėl tie patys vaistai suveikti gali visai skirtingai.

Epigenetika – tarsi genų papuošalai

Profesorius jau keletą dešimtmečių tiria epigenetinius faktorius ir genomo reguliacinius mechanizmus, kurie gali padidinti riziką susirgti viena ar kita liga. Skamba neaiškiai ir sudėtingai, tačiau mokslininkas paaiškina, kas tai yra.

„Epigenetika cheminiu požiūriu yra tam tikri priedai prie DNR sekų ir prie ląstelės branduolio baltymų. Jie atrodo tarsi maži karoliukai apipinantys DNR „siūlus“. Kaip analogija, galime galvoti apie juos kaip apie aksesuarus ar papuošalus, kurių deriniai – priklausomai nuo siekiamo efekto – gali būti patys įvairiausi“, – kalbėjo profesorius.

Akivaizdžiausias epigenetinių faktorių svarbos įrodymas yra genetiškai identiški organizmai, kurie, nepaisant visiškai tapačių DNR sekų, gali labai skirtis savo išvaizda, forma, elgsena, polinkiu ligoms ar kitomis savybėmis. Pavyzdys gali būti pelių linijos – vienos nutukusios ir sergančios diabetu, kitos – normalaus svorio ir sveikos, ir visi šie jų skirtumai yra apspręsti išskirtinai epigenetinės reguliacijos. Tikimasi, kad panašūs epigenetiniai mechanizmai apsprendžia ir tai, kad neretai tik vienas iš dviejų identiškų dvynių suserga astma, išsėtine skleroze, vėžiu ar kokia nors kita liga, o tuo metu kitas dvynys lieka sveikas.

Net giminystės ryšiais nesusiję individai, DNR sekų požiūriu yra stebėtinai panašūs – panašumo laipsnis yra virš 99 proc. Tačiau tik labai maža dalis epigenetinių profilių yra panaši, ir tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl esame tokie skirtingi. Biomedicininiuose tyrimuose epigenetiniai mechanizmai gali paaiškinti daug ligų aspektų, kurių tradicinė DNR sekas tirianti genetika negali.

Kaip pasakojo prof. A. Petronis, DNR sekos, mūsų genai yra labai stabilios struktūros – tai, ką paveldime iš tėvų, nešiojame visą gyvenimą, o epigenetiniai faktoriai gali būti nulemti daugybės dalykų.

„Jie gali būti nulemti ir vystymosi, bet gali sureaguoti ir į aplinkos faktorius. Pavyzdžiui, tabako dūmai gali padaryti įtaką epigenetiniams faktoriams. Net jei žmogus neberūko keletą dešimtmečių, epigenetiniai tyrimai gali parodyti išlikusius rūkymo „pėdsakus“. Nemaža dalimi ir senėjimas yra epigenetinis procesas“, – sakė pašnekovas.