„Pradėjau labai prastai jaustis, ėmiau tinti, išstorėjo kaklas, žandai, mane pradėjo dusinti. Labai ilgai nesupratau, kas man darosi“, – pasakojo vyras.
Po pirmųjų 50 tablečių suprato, kad pasveiks
Būdamas Vokietijoje Saulius telefonu konsultavosi su šeimos gydytoja, o grįžęs pas ją apsilankė
„Atsimenu, kaip tik buvo apie Velykas. Ji pasižiūrėjo, sako: „Gal, kadangi pavasaris, tau bus kokia nors alergija?“ Bet aš alergijomis gyvenime nesirgęs, nesu alergiškas nei dulkėm, nei žiedadulkėm“, – teigė S. Čepononis.
Kai situacija dar labiau pablogėjo ir vyras nebegalėjo galvos pasukti nei į dešinę, nei į kairę – vos bandydavo tai padaryti, pradėdavo temti akyse, universitete dėstanti jo pusseserė per pažįstamus pasirūpino, kad Saulius patektų pas alergologą. Šis pacientą nusiuntė pas chirurgą, kuris nusprendė padaryti biopsiją, o grįžus į Lazdijus liepė pasidaryti rentgeno tyrimą.
„Gydytoja, kuri Lazdijuose padarė rentgeną, man sako: „Žinote, tarpuplauty yra kažkoks juodas taškiukas. Jo neturi būti“. Kai taip pasakė, aš supratau, kokia bus diagnozė – garantuotai vėžys“, – prisiminė „Delfi“ pašnekovas.
Saulius džiaugėsi, kad jam nereikėjo ilgai lakti eilėse, gydytojai buvo geranoriški ir jis netrukus pakliuvo į Santaros klinikas, kur ir buvo nustatyta piktybinė liga – tarpuplaučio (užkrūčio) difuzinė didelių B ląstelių limfoma.
Iš pradžių apie savo ligą Saulius neprasitarė net žmonai – nenorėjo jos jaudinti, nors namuose buvo ir nualpęs. Į Santaros klinikas nuvairavo pats, nors ir jautėsi nekaip.
Klinikose jis išgirdo, kad po savaitės teks gultis į ligoninę ir prasidės intensyvus gydymas. Bet iš pradžių Sauliui nurodyta nueiti į vaistinę ir nusipirkti 50 tablečių bei visas vienu mauku išgerti.
Vyras padarė kaip lieptas: išgėrė visas tabletes ir sėdo į automobilį važiuoti atgal link Lazdijų.
„Pravažiavęs Pirčiupius suku galvą ir ji man nesvaigsta, suku į kitą pusę – irgi nesvaigsta. Akyse prašviesėjo. Tada ir supratau, kad pasveiksiu, jeigu jau nuo 50 pirmų tablečių man taip pagerėjo“, – kalbėjo S. Čepononis.
Gelbėjo optimizmas
Jau po savaitės vyras buvo paguldytas į Santaros klinikas, kur jam visą vasarą taikyta chemoterapija. Padarius tyrimą jam nustatytas ketvirtos stadijos tarpuplaučio vėžys.
„Jis buvo labai matomas, staigiai plintantis. Įsivaizduokite: man per pusantro mėnesio nuo taškiuko, kurį gydytoja pamatė rentgeno nuotraukoje, auglys užaugo iki 32 cm. Jis spaudė visas mano kraujagysles, aortą“, – pasakojo Saulius.
Vėliau jam buvo skirtas ir gydymas lazerio spinduliais, po to – vėl chemoterapija. Taip po truputį ligą pavyko įveikti. Jau per 2018 m. Kalėdas gydymas buvo baigtas.
Saulius neabejoja, kad jam labai padėjo sveikti ir begalinė žmonos parama, ir jo paties optimizmas, kuriuo vyras tryško viso pokalbio metu.
Visą gydymosi laikotarpį vyras stengėsi neprarasti humoro jausmo, dažnai pajuokaudavo su jį gydžiusiais medikais. Vis tik matydavo, kad kai kurie kiti pacientai, su kuriais tekdavo atsidurti vienoje palatoje, labai krimsdavosi dėl savo ligos – užsidarydavo savyje, su niekuo nešnekėdavo, nejuokaudavo, tik susisupę į antklodę dejuodavo: „Kodėl man taip nepasisekė?“
„Mano požiūris buvo visai kitoks. Buvau įsitikinęs, kad viskas bus gerai, viskas susitvarkys. Esu labai tikintis, tai turbūt ir Dievulis padėjo“, – svarstė pašnekovas.
Dabar S. Čepononis vis atvyksta į Santaros klinikas išsitirti, ar liga neatsinaujino.
Nors pašnekovas džiaugėsi, kad dabar jaučiasi kur kas geriau, vis tik jaučia liekamuosius ligos reiškinius. Anksčiau, savo paties žodžiais tariant, būdavęs stiprus kaip jautis, dabar Saulius yra 10 proc. nedarbingas. Vyras greičiau pavargsta, net praėjus 5 metams vis dar nejaučia pusės pėdos, pasidarė mažiau jautrūs ir pirštai – gali ilgai nejausti, kad rankose laiko per karštą puodelį, yra buvę, kad nepajautė ir užlipęs ant vinies. Šiek tiek nusilpo širdies raumuo – tenka nuolat gerti vaistus kraujo spaudimui sureguliuoti, pradėjo prasčiau matyti.
„Užtai jau 5 metus yra remisija“, – pasidžiaugė Saulius, nesureikšminantis liekamųjų reiškinių.
Pagrindinis požymis – didėjantys limfmazgiai
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė Skirmantė Černauskienė pasakojo, kad limfoma yra vėžio rūšis, atsirandanti pakitusioms kraujo ląstelėms nekontroliuojamai dauginantis limfmazgiuose arba bet kuriuose kituose žmogaus organizmo audiniuose. Žinoma daug skirtingų limfomos tipų, besiskiriančių savo kilme, genetiniais pakitimais, klinikiniais požymiais, agresyvumu, prognoze.
S. Čepononiui diagnozuota difuzinė didelių B ląstelių limfoma, anot gydytojos, yra viena dažniausių paprastai agresyvios eigos limfomų. Lietuvoje nustatoma daugiau kaip 300 naujų šios ligos atvejų kasmet.
„Nėra žinomų aiškių veiksnių, kurie lemia šios ligos atsiradimą, tačiau žinoma, kad tam tikri infekcijų sukėlėjai ar būklės sukeliančios imuninės sistemos nusilpimą, gali paskatinti limfomos išsivystymą“, – apie galimas ligos priežastis kalbėjo gydytoja S. Černauskienė, pridūrusi, kad difuzine didelių B ląstelių limfoma dažniau serga vyresni kaip 65 m. žmonės, tačiau pasitaiko ir jaunesnių asmenų.
Pagrindinis limfomos požymis – didėjantys limfmazgiai kaklo, pažastų, kirkšnių ar kitose srityse. Taip pat gali pasireikšti ir mažiau specifiniai simptomai, tokie kaip intensyvus naktinis prakaitavimas, karščiavimas, nesant infekcijos požymių, apetito stoka ir svorio mažėjimas.
Reikšmingai padidėja tikimybė pasveikti
Gydytoja sakė, kad susirgusių difuzine didelių B ląstelių limfoma ilgalaikio išgyvenamumo (daugiau 5 m.) tikimybė, taikant šiuolaikinį gydymą, siekia 50–70 proc. Tad kaip ši liga gydoma?
„Sprendimas dėl gydymo būdo, jo intensyvumo, trukmės visuomet priimamas, įvertinus individualius kiekvieno paciento rizikos veiksnius – ligos išplitimą, amžių, gretutines ligas. Dažniausiai taikomas kombinuotas gydymas, derinant imunoterapiją ir chemoterapiją. Kai kuriais atvejais taikomas ir spindulinis gydymas.
Ligos atkryčio atveju, galimi alternatyvus chemoterapinio gydymo variantai, kai kuriais atvejais, siekiant išgydyti pacientus, prireikia ir kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos ar inovatyvios ląstelių terapijos“, – vardijo gydytoja S. Černauskienė.
S. Čepononiui buvo taikytas gydymas, derinant biologinę terapiją su chemoterapija. Anot pašnekovės, biologinės terapijos taikymas difuzinės didelių B ląstelių limfomos gydymui, ko gero, yra didžiausias žingsnis, žengtas siekiant pagerinti šia liga sergančių pacientų gydymo rezultatus. Pridėjus biologinį vaistą prie chemoterapijos, pacientų tikimybė pasveikti padidėja beveik 30 proc.
„Šis vaistas ypatingas tuo, kad, priešingai negu chemoterapija, kuri veikia visas greitai besidauginančias ląsteles, tarp jų – ne tik limfomos, bet ir odos, gleivinių, normalias kraujo ląsteles, jis geba atpažinti bei prisijungti prie tam tikrų baltymų esančių B limfocitų paviršiuje ir sukelti specifiškai B limfocitų, kurie difuzinės didelių B ląstelių limfomos atveju būna pakitę, žūtį. Toks veikimo mechanizmas paprastai lemia retesnius šalutinius reiškinius, geresnę toleranciją“, – paaiškino gydytoja S. Černauskienė.
Toks gydymas, anot „Delfi“ pašnekovės, taikomas ne tik minėtai ligai, bet ir kitoms limfomoms gydyti, jei jos kilusios iš ląstelių, savo paviršiuje turinčių baltymus, kuriuos biologinis vaistas gali atpažinti ir sunaikinti.
„Džiugu, kad šis gydymas yra prieinamas ir kompensuojamas Lietuvos pacientams. Visgi yra ir daugiau inovatyvių biologinės terapijos vaistų, kurie galėtų pagerinti pacientų gydymo rezultatus limfomos atkryčio metu, deja, jie Lietuvoje nėra kompensuojami“, – apgailestavo medikė.
Inovacijoms ateiti trukdo biurokratinės kliūtys
Kraujo ligomis sergančius vienijančios asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės nuomone, Sauliaus istorija – tik dar vienas pavyzdys, kad didžioji dalis kraujo vėžio rūšių yra įveikiamos arba ligą pavyksta kontroliuoti, pacientai gyvena pilnavertį gyvenimą.
„Sauliaus optimizmas ir pasitikėjimas gydytojais, manau, taip pat prisidėjo prie jo sveikimo. Kai kurie pacientai, ypatingai tie, kurie naujai susidūrė su liga, galėtų pasisemti optimizmo iš Sauliaus“, – teigė „Delfi“ pašnekovė.
Pasak jos, skirtingomis limfomos rūšimis kasmet suserga apie 500 naujų pacientų. Laimė, dėl tobulėjančios medicinos daugelis šių pacientų pasveiksta arba jų liga ilgam sustabdoma. Tačiau susirgusieji dar negali tikėtis Vakarų Europos gyventojams prieinamo gydymo.
„Dabar piktybinėmis kraujo ligomis sergantys pacientai gauna efektyvų bazinį gydymą. Tiesa, tą, kuris buvo atrastas prieš 10 ar daugiau metų. Lietuvos žmonėms nauji metodai sunkiai prieinami, atsiliekame nuo daugelio Europos šalių. Taip nutinka ne tik dėl lėšų trūkumo, bet ir dėl ilgo sudėtingo vaistų vertinimo proceso, o tiksliau – Lietuvoje įdiegus sveikatos technologijų vertinimo procesą, vaistų vertinimo procesą Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atlieka ypatingai vangiai.
Mūsų pacientams inovatyvūs gydymo būdai prieinami vidutiniškai per 5 metus nuo vaisto registravimo Europos vaistų agentūroje (EVA). Taip yra todėl, kad Sveikatos pasaugos ministerijos pareigūnai abejoja ne tik EVA patvirtinimu, bet ir kitose Europos Sąjungos šalyse atliktu vertinimu.
Užuot siekus inovatyvių vaistų prieinamumo gydymo arsenale, ministerijos pareigūnai vis kuria naujas biurokratines kliūtis inovacijoms, o išlaidas vaistams laiko sąnaudomis, bet ne investicija į pasveikusį žmogų. Vis dažniau inovatyvūs vaistai Lietuvos pacientams prieinami tik dėl vilties programų ir klinikinių tyrimų“, – skaudžią realybę nupiešė I. Drėgvienė.