Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje personalizuoto gydymo galimybes ir iššūkius aptarė politikai, mokslo, medikų bei pacientų atstovai. Personalizuotos medicinos iniciatyvinė grupė pasidalino veiklos prioritetais, pristatė strateginius tikslus ir pakvietė suinteresuotas puses veikti kartu.
Seimo narė Jurgita Sejonienė, palaikydama Personalizuotos medicinos iniciatyvinės grupės idėjas, akcentavo visapusio įsiklausymo svarbą.
„Neabejotinai labai svarbu Lietuvoje taikyti personalizuotą gydymą. Kas dar svarbiau – kad pacientai pasitikėtų gydytojais ir laikytųsi jiems paskirto gydymo, rekomendacijų bei režimo. Pacientų noras sveikti ir disciplina yra ne mažiau svarbu nei tinkamo vaisto parinkimas“, – teigė J. Sejonienė.
Individualizuoto gydymo nauda – milžiniška
Personalizuota medicina yra įrodymais grįstas, ankstyva ir tikslia diagnostika besiremiantis gydymas, kuomet atsižvelgiama į individualius paciento ir jo ligos ypatumus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, gastroenterologijos klinikos vadovas dr. Juozas Kupčinskas posėdyje sakė, kad toks gydymas yra sveikesnės visuomenės ir stipresnių valstybių ateitis.
„Stebint medicinos kryptis Vakarų Europos šalyse, personalizuota medicina įgyja vis didesnį aktualumą. Jos potencialas ilgalaikėje perspektyvoje – milžiniška nauda pacientams“, – pažymėjo prof. J. Kupčinskas.
Profesoriaus teigimu, personalizuota medicina jau pradedama taikyti klinikinėje praktikoje ir mokslinių tyrimų erdvėje. Anot jo, tai reiškia sveikatos priežiūros paslaugų kokybinį proveržį, kuriam būtina proaktyviai pasiruošti.
Kad personalizuota medicina yra lūžis visoje sveikatos priežiūros istorijoje pabrėžė ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas Gediminas Žižys.
„Tai naujovė, kurios laukė visas pasaulis. Mes jau stovime ant vėžio įveikimo ribos“, – sakė jis.
Iššūkių netrūksta
Santaros klinikų direktorius medicinai dr. Valdas Pečeliūnas posėdyje įvardijo pagrindinius personalizuotos medicinos iššūkius Lietuvoje.
Anot jo, atrankinės diagnostikos tyrimų finansavimas yra fragmentiškas, o inovatyvių vaistų prieinamumas Lietuvoje atsilieka nuo daugumos ES šalių. Taip pat reikėtų tobulinti retų ligų teisinį ir finansinį reglamentavimą bei tinkamai kaupti ir standartizuoti medicininius duomenis.
Posėdžio metu V. Pečeliūnas pasiūlė galimą personalizuotos medicinos modelį, kuris leistų spręsti minėtus iššūkius, prisidėtų prie klinikinių tyrimų plėtros, o pacientams užtikrintų individualizuoto ir inovatyvaus gydymo prieinamumą.
„Nacionalinė personalizuotos medicinos strategija ir skaidrus jos įgyvendinimo bei valdysenos modelis leistų kiekvienam pacientui pasiekti geriausių įmanomų diagnostikos ir gydymo rezultatų“, – teigė dr. V. Pečeliūnas.
Sutarė dėl tolesnių veiksmų
Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo pritarta iniciatyvinės grupės kvietimui surengti forumą dėl nacionalinės personalizuotos medicinos strategijos bei funkcionuojančio modelio sukūrimo Lietuvoje.
Atviro formato Personalizuotos medicinos iniciatyvinė grupė suburta šių metų balandį. Grupės tikslas yra užtikrinti personalizuotos medicinos principų sklaidą visuomenėje, plėtoti šios srities naudą pacientams ir skatinti dialogą su valdžios bei valstybės institucijomis. Naujasis personalizuotos medicinos partnerystės formatas taip pat rūpinsis pacientų duomenų atvėrimo ir klinikinių tyrimų pritaikymo klausimais, sieks prisidėti tobulinant teisinę bazę bei reguliacinę aplinką.
Personalizuotos medicinos iniciatyvinę grupę sudaro POLA, Vaikų retų ligų asociacijos, Vilniaus universiteto bei VU ligoninės Santaros klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir LSMU ligoninės Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Valstybinio patologijos centro, Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA), Sveikatos apsaugos ministerijos Bioetikos komiteto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai.