Techniškai operacija sudėtingesnė
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų skyriaus urologo kabinetą 56-erių metų pacientas atėjo urologo profilaktinei patikrai. Jau turint tyrimą, kuriuo buvo nustatyta inksto akmenligė, buvo reikalinga tolimesnė diagnostikos ir gydymo taktika. Gydytojas urologas Egidijus Vaitiekūnas, atlikdamas echoskopiją, patvirtino inksto akmenligės diagnozę. Tačiau tyrimas suglumino ir gydytoją, ir pacientą – įtartas inksto auglys. Netikėta diagnozė patvirtinta, atlikus kompiuterinės tomografijos tyrimą.
Pacientas jokių ligos požymių nejautė. Pasak Urologijos skyriaus vedėjo gydytojo Aurimo Žibučio, inkstų augliai dažniausiai aptinkami atsitiktinės profilaktinės echoskopijos metu. Iki tol pacientas nejaučia jokio skausmo, ypatingai, esant lokaliai ligai.
Laparoskopinė inksto rezekcija techniniu požiūriu yra sudėtingesnė už laparoskopinę nefrektomiją vien dėl to, kad gydytojas, atliekantis operaciją, turi laikinai sustabdyti inksto kraujotaką, pašalinti auglį sveikų audinių ribose, apsiūti rezekuotą inksto vietą ir inksto kraujotaką vėl atkurti.
Tai atlikti būtina greitai, nes inksto kraujotakos sustabdymas yra rekomenduojamas iki penkiolikos minučių,“ – džiaugiasi gydytojas E. Vaitiekūnas. Operacijos metu urologams asistavo Algina Valuckienė, 9-os operacinės bendrosios praktikos slaugytoja instrumentatorė. Ji turi daug patirties ir profesinių žinių, asistuojant laparoskopinėms operacijoms, kas taip pat suteikė pasitikėjimo savo jėgomis.
Pasirinkimas palankesnis pacientui
Iki šios dienos visas inksto rezekcijas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai urologai atlikdavo atviru chirurginiu būdu. Lyginant su atviromis inksto rezekcijomis, operuojant laparoskopiškai pacientai patiria mažesnį pooperacinį skausmą, mažesnė infekcinių komplikacijų riziką, išvengiama didelių pooperacinių randų, mažesnis pooperacinis lovadienių skaičius, greičiau grįžtama į kasdieninį gyvenimą.
Laparoskopinė inksto rezekcija, kuri buvo atlikta šiam pacientui, atliekama per tris – keturis nedidelius pjūvelius pilvo srityje. Navikas pašalinamas per vieną iš pjūvių, nedarant papildomų operacinių pjūvių.
Skirtingai nei atviros operacijos, pacientas pirmąją parą nejautė jokio skausmo, išvengta infekcinių komplikacijų, trečią parą po operacijos jis išvyko į reabilitacijos įstaigą.
Pasak Urologijos skyriaus vedėjo Aurimo Žibučio, laparoskopu ateityje bus atliekamos beveik visos inkstų onkologinės operacijos, diagnozavus lokalią ligą.
Atsakomybė prieš pacientą – svarbiausia
Chirurgija visame pasaulyje keičiasi, medikai renkasi minimaliai invazinę chirurgiją. Europos šalyse laparoskopinės urologinės operacijos atliekamos jau seniai. Pasak Urologijos skyriaus vedėjo A. Žibučio, Respublikinės Šiaulių ligoninės urologai taip pat renkasi tobulėjimo ir paciento gerovės kelią, kuriame į pirmą vietą keliamas estetinis vaizdas, pooperacinio skausmo dydis, gulėjimo ligoninėje klausimai. „Norisi, kad ligoninė neatsiliktų nuo visų didžiųjų centrų tiek Lietuvos, tiek Europos, todėl stengiamės pacientams teikti lygiavertes galimybes, kaip ir didžiuosiuose šalies gydymo centruose“, – teigia skyriaus vadovas.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje laparoskopinės operacijos būdavo atliekamos jau keli metai. Tačiau prieš dvejus metus, pradėjus dirbti gydytojui Urologui Egidijui Vaitiekūnui, operacijų sparčiai daugėja.
„Lyginant nefrektomija su rezekcija, svarbu tai, kad pacientui išsaugomas inkstas. Ypač tai svarbu tais retais atvejais, kai augliai aptinkami abiejuose inkstuose“,– teigia gydytojas.
Dėkingi medikai ir ligoninės administracijai, į kurią kreipėsi, kad nupirktų trūkstamus instrumentus, kurie buvo būtini norint atlikti laparoskopinę inksto rezekciją. Tai, pasak medikų, esminis dalykas, nes ir anksčiau buvo tinkamų šiai operacijai pacientų, bet, neturint reikiamo operacinės instrumento, rizikuoti, kad pacientas gali nukraujuoti, nesustabdžius kraujotakos, būtų neatsakinga.