Būti vaistininke – pašaukimas
„Kaip tik šią savaitę sukako 35 metai, kai pradėjau vaistininkės kelią. Pašaukimas tapti vaistininke, matyt, yra mano genuose.
Viena mano babunia buvo pribuvėja, o kita išaugino 13 vaikų. Savo vaikus ji dažniausiai gydė įvairiomis per vasarą surinktomis žolelėmis, mane taip pat išmokė liaudies medicinos subtilybių“, – apie savo ilgametę patirtį kalba Kristina Vaičaitienė, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė-vedėja K. Vaičaitienė.
Apie gerus vaistininkus
Pašnekovės nuomone, formalus vaistininko profesijos aprašymas skamba taip – tai tiesiog žmogus, turintis farmacininko išsilavinimą.
Tačiau norint būti geru vaistininku, išsilavinimo neužtenka. K. Vaičaitienė sako, kad geras vaistininkas yra tas, kuris myli savo pacientus, rūpinasi jais, įgytas žinias kiekvieną dieną naudoja tam, kad padėtų žmonėms nesusirgti arba jiems pasveikti.
„Vaistininkai savo profesijos subtilybių mokosi 5 metus, per kuriuos dėstomos įvairios chemijos, farmakologijos, kitų susijusių sričių disciplinos, tad norint tapti kompetentingu specialistu, tam yra sudarytos tinkamos sąlygos. Tačiau vien įgytų žinių neužtenka – vaistininko profesijai reikia širdies, vidinio „varikliuko“, kuris kasdien vestų į priekį rūpinantis tais, kuriems reikia pagalbos.
Nuo seno sakoma, kad klebono, gydytojo ir vaistininko profesijoms būtinas ne tik išsilavinimas, bet ir pašaukimas. Visiškai pritariu tokiam teiginiui“, – apie savo darbą kalba vaistininkė.
Nesmerkia norinčių tiesiog išsikalbėti
K. Vaičaitienė ne tik sutinka, kad kartais vaistininkams tenka pabūti „psichologais“, bet ir mano, kad kitaip negali būti.
„Neturėdamas psichologinių žinių ir nenorėdamas artimai bendrauti su pacientais, negali būti geru vaistininku. Juk sakoma, kad gydantis maždaug trečdalis sėkmės priklauso nuo psichologinio nusiteikimo, savijautos, tikėjimo.
Tad visiškai normalu, kad klientai ateina į vaistinę ne tik įsigyti vaistų ar kitų medicinos priemonių, bet ir tiesiog išsikalbėti, išsipasakoti apie savo rūpesčius ir džiaugsmus. Tai mums padeda būti geresniais vaistininkais – įsigilinę į asmeninę situaciją, galime labiau padėti žmogui. Juk vaistai vieniems gali sukelti šalutinį poveikį, kitiems ne – tai labai priklauso ne tik nuo kitų žmogaus vartojamų vaistų, bet ir nuo maisto, gėrimų, gyvenimo būdo.
Reikia nepamiršti ir to, kad vaistininkai dažniausiai yra arčiau paciento nei gydytojai – norint patekti pas gydytoją, reikia užsiregistruoti, sulaukti savo eilės, o pasitarti su vaistininku galima bet kada užsukus į vaistinę. Žinoma, tai jokiu būdu nereiškia, jog vaistininkai gali atlikti gydytojo darbą – labai dažnai būna taip, kad mes primygtinai rekomenduojame savo pacientams pirmiausiai apsilankyti pas gydytoją, atlikti medicininius tyrimus, ir tik po gydytojo konsultacijų pradėti vartoti paskirtus vaistus“, – pasakoja K. Vaičaitienė.
Sulaukia keistų klausimų
Dažniausiai į vaistinę atėję ligoniai nori sužinoti, koks vaistas tinkamiausias pagal išrašytą gydytojo recepte veikliąją medžiagą. K. Vaičaitienė sako, jog vaistininkai visuomet siūlo vaistus su mažiausia priemoka, nebet pacientas turi ypatingų poreikių, pavyzdžiui, alergijų.
Nors teirautis ir klausinėti apie vaistinėje parduodamų produktų poveikį bei ypatybes niekuomet neturėtų būti gėda, kartais vaistininkė teigia sulaukianti gana keistų klausimų, iš kurių itin gerai įsiminė vienas atvejis.
„Esu vieną kartą sulaukusi gastroentorologinių negalavimų turinčio paciento skambučio – jis pasiskundė, kad gydytojo paskirti ir mūsų vaistinėje įsigyti naujausios kartos medikamentai yra neveiksmingi. Pokalbio metu paaiškėjo, kad vartojant ankstesnius vaistus pacientą dažnai pykindavo, kamuodavo nemalonus jausmas skrandžio srityje. Tuo tarpu modernūs vaistai tokiu šalutinio poveikiu nepasižymi, tačiau žmogų būtent tai ir sutrikdė – kilo įtarimas, kad šie vaistai išvis yra neveiksmingi.
Anksčiau kildavo įvairių gana komiškų situacijų, kai vaistinių klientai teiraudavosi apie parduodamų prezervatyvų naudojimo skirtumus. Tačiau šiuo metu su tuo susiduriame gana retai“, – prisimena vaistininkė.
Širdį draskančios pacientų istorijos, nuo kurių nepabėgsi
Kaip sakė ir anksčiau, K. Vaičaitienė save priskiria toms vaistininkėms, kurios neatsiriboja nuo klientų problemų. Visgi kai kurių pacientų istorijos, ypač dirbant šalia onkologinių ligų klinikų, būna itin skaudžios.
„Vaistinė, kurioje dirbu aš, yra įsikūrusi šalia onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo įstaigų. Šiomis ligomis sergantys pacientai ir jų artimieji – bene dažniausi mūsų vaistinės lankytojai. Tad natūralu, kad mums tenka išklausyti emociškai itin skausmingų istorijų ir jas išgyventi kartu su savo pacientais. Atsiriboti nuo sunkia liga sergančio paciento problemų niekada negali – tik įsijautęs į asmeninę situaciją gali žmogui tinkamai padėti. Kai kuriais atvejais žinai, kad visiškai pasveikti žmogui jau nebepadėsi – gali padėti tik gyventi ilgiau ir lengviau išeiti iš gyvenimo.
Neseniai į vaistinę atėjo mūsų ilgamečio paciento artimieji su gėlėmis. Paaiškėjo, kad šis žmogus mirė, o artimieji atėjo padėkoti mums už ilgametę pagalbą.
Tokie atvejai sukrečia. Tačiau tai mūsų, vaistininkų, kasdienybė. Manau, kad daugelis vaistininkų gyvena pirmiausia ne dėl savęs, o dėl kitų.“
Pacientų problema – užmaršumas
K. Vaičaitienė sutinka, kad pacientų neišmanymas apie vaistus yra didžiulė problema ir pasakė, kokių lengvai atpažįstamų priemonių imasi vaistininkai, kad vaistus vartotume taip, kaip reikia.
„Labai dažnai sulaukiame iš gydymo įstaigos ateinančių susijaudinusių pacientų, skubiai ieškančių gydytojo paskirtų vaistų. Tokiais atvejais vaistininkų patarimai ir konsultacijos yra išklausomos, tačiau dažnai būna pamirštamos grįžus namo. Todėl, nors klientai dažniausiai sako atsiminsiantys vaistų vartojimo taisykles, mes visada laikomės principo šią informaciją pateikti raštu – klientas gauna užrašytą informaciją, kada ir kaip vartoti paskirtus vaistus.
Kartais šios taisyklės yra net gyvybiškai svarbios – kai kuriuos onkologinius vaistus būtina vartoti net valandų tikslumu.
Taip pat daugelis gyventojų nežino apie galimą šalutinį vaistų poveikį vartojant juos kartu su kitais vaistais, maisto papildais ar vitaminais. Šiais atvejais mums labai padeda mūsų vaistinėse įdiegta vaistų suderinamumo sistema – modernios programos pagalba patikriname, ar kelių vaistų derinys nesukels nepageidaujamo poveikio.
Tačiau, aš nemanau, kad visi žmonės turi gerai išmanyti apie vaistų vartojimą. Juk aš irgi neišmanau, kaip iškloti plyteles ar atlikti kitus statybos darbus – prireikus informacijos šiuo klausimu, einu pas šios srities specialistą. Tad normalu, kad dėl vaistų vartojimo einama konsultuotis į vaistinę“, – mano vaistininkė.