Diagnozę nustatė ne iškart
Vita prisimena, kad prieš kelerius metus pradėjo vaikščioti į sporto klubą, neilgai trukus, pajautė pirmuosius kelių skausmus. Tą kartą nuėjo pas gydytojus, keliai buvo peršviesti, tačiau nieko blogo nepastebėta. Skausmui besitęsiant, Vita atliko įvairias procedūras, lankėsi fizioterapijoje, vėl švietė kelius, o situacija nesikeitė.
„Praėjo 2 metai, kai vienas gydytojas nusprendė išbandyti kojų judesių amplitudes, tada iškart identifikavo, kad dyla mano klubo sąnarys. Prieš pusantrų metų man pradėjo labai skaudėti, skausmas migravo į nugarą, sėdmenį, blauzdą. Skausmą kentėjau kasdien, netgi pradėjau šlubuoti“, – kalbėjo moteris.
Vita nuvyko į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL), kurioje po tyrimų gydytojai pasakė: akivaizdu, jog smarkiai dyla klubo sąnarys. Visgi iškart gultis ant operacinio stalo nesiryžo nei Vita, nei rekomendavo gydytojai.
„Per metus vaikščiojau pas įvairiausius specialistus, išleidau daugybę pinigų, privačiose klinikose man atliko daugybę procedūrų. Tačiau niekas nepadėjo, galiausiai tapo sunku net atsistoti. Šią žiemą supratau, kad daugiau nebenoriu taip gyventi ir jokios procedūros nepadės. Be to, per metus situacija gerokai pablogėjo“, – kalbėjo pašnekovė.
Tad moteris pasiryžo operacijai ir, nepraėjus nė 2 mėnesiams, atsigulė į ligoninę. Būnant vos 39 metų, jai buvo pakeistas klubo sąnarys.
Nebejaučia jokio skausmo
Jau kitą dieną po operacijos, kaip sakė Vita, reikėjo stotis ant kojų su ramentais, o po 3 dienų moteris išvažiavo į reabilitaciją, kuri truko apie 3 savaites.
„Operacija buvo mano geriausias sprendimas. Tiesa, pirma savaitė po operacijos buvo šiek tiek sunkesnė, bet iš reabilitacijos išėjau jau be ramentų. Neįtikėtinas jausmas, kai tiek kentėjau nuolatinį skausmą, vienu metu jau buvo apėmusi visiška neviltis – mažas vaikas, turiu darbą, reikia aktyviai judėti, bet negalėdavau, vis galvodavau, kaip mažiau vaikščioti, kaip mažiau judėti. Dabar visiškai nieko nebejaučiu, vaikštau, sportuoju, stiprinu visą kūną“, – džiaugėsi moteris.
Pašnekovė pabrėžia, kad ir po operacijos darbas nesibaigia, todėl ji ir toliau vaikšto į kineziterapiją, stiprina visą kūną.
Tačiau kodėl jaunai moteriai teko keisti klubo sąnarį – neaišku.
„Nežinau, kodėl man taip nutiko, nesu profesionali sportininkė, šeimoje irgi nebuvo tokių atvejų, traumų neturėjau“, – sakė Vita.
Priežastis ne visada aiški
RVUL gydytojas ortopedas traumatologas, Ortopedijos skyriaus vedėjas doc. dr. Tomas Sveikata sako, kad klubo sąnario artrozė yra degeneracinė liga ir natūralu, kad dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės.
„Esame įpratę, kad bėgant metams kūnas dėvisi, sąnariai taip pat. Mūsų pacientų amžiaus vidurkis yra 70 metų. Žinoma, yra ir vyresnių, ir daug jaunesnių. Ankstyvo klubo sąnario pažeidimo priežastys gali būti įvairios, tai įgimtos displazijos, anatominiai variantai, dideli fiziniai krūviai, antsvoris, toksinės cheminės medžiagos, autoimuniniai susirgimai. Kartais skausmas pasireiškia staiga, jis būna labai intensyvus – tai būdinga aseptinei kaulo nekrozei. Tokiais atvejais dėl kraujotakos sutrikimo žūna kaulinis audinys“, – kalbėjo gydytojas.
Ne visada galima tiksliai nustatyti klubo sąnario pažeidimo priežastį. Lieka neaišku, kodėl taip nutiko, ypač, kai pacientas jaunas, sportiškas, sveikas, neturintis gretutinių ligų.
Pašnekovo teigimu, kai jaunas žmogus sužino, kad jam reikės keisti klubo sąnarį, visada patiria tam tikrą šoką.
„Natūralu, kad jam sunku priimti šitą žinią. Kita vertus, ne visada pacientams diagnozė nustatoma iškart. Dažnai jie kreipiasi pagalbos į ginekologus, urologus, pilvo chirurgus, kol patenka pas ortopedus traumatologus“, – pastebi dr. T. Sveikata.
Gydytojo paklausėme, kodėl pacientai vietoje operacijos geriau renkasi įvairias brangiai kainuojančias procedūras.
Pasak doc. dr. Tomo Sveikatos, chirurgija nėra nekaltas gydymo metodas, todėl suprantama, kad žmonės jos bando išvengti. Visada rekomenduojama pradėti nuo paprasčiausių gydymo būdų. Tik negavus efekto konservatyviomis priemonėmis, atliekama sąnario keitimo operacija.
„Pacienai domisi savo ligos gydymo galimybėmis. Dažnai išbando įvairius gydymo metodus apie kuriuos sužino iš spaudos ar draugų. Be to, reikia subręsti, priimti mintį, kad reikės operacijos“, – sakė doc. dr. T. Sveikata.
Brangios procedūros situacijos tikriausiai nepagerins
Pastaruoju metu yra madingos injekcijos į sąnarius, nors ir vaistai, ir pati procedūra nėra pigi, dažniausiai atliekama privačiose gydymo įstaigose. Visgi norimo efekto gali taip ir nebūti.
„Jei sąnario dilimo procesas toli pažengęs, sąnarys labai sergantis, injekcijos efekto neturės.
Kiekvienam gydymo metodui yra vieta ir laikas. Labai svarbu gydymo metodą parinkti pacientui individualiai. Nėra stebuklingų vaistų, kurie sustabdytų sąnarių dėvėjimąsi. Kol kas chirurgijai neatsiranda jokios alternatyvos“, – kalbėjo gydytojas ortopedas traumatologas.
Ragina nekentėti
Doc. dr. T. Sveikata sako pastebintis, kad daugėja jaunų žmonių, kuriems reikia sąnarių keitimo operacijos. Manoma, kad tai susiję su gyvenimo būdu, antsvoriu, sėslumu. Kita vertus, pacientų lūkesčiai ir norai šiais laikais didesni nei anksčiau, žmonės nori gyventi kokybiškai, be skausmo, sportuoti, keliauti. Seniau pacientai kreipdavosi pagalbos tik vėlyvose ligos stadijose, kai nebegalėdavo paeiti.
„Vis dar gajus posakis, kad geriau savas sąnarys nei dirbtinis, sakoma geria nesioperuoti, kentėti, kiek gali. Aš norėčiau šį posakį truputį koreguoti: geriau sveikas savas sąnarys nei dirbtinis. Tačiau jeigu sąnarys pažeistas, reikalingas gydymas.
Ką reiškia kentėti, kiek gali? Jeigu reikia vartoti dideles dozes nuskausminamųjų vaistų ar net atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį, kur ta riba? Turime pacientų, kurie kelias dešimtis metų nesiryžo chirurgijai. Galiausiai vis tiek tenka operuotis ir po mėnesio atėję į konsultaciją sako, kad gailisi, jog tiek metų kentėjo skausmą, negalėjimą judėti ir nesiryžo operacijai anksčiau“, – sakė doc. dr. T. Sveikata.
Gydytojo teigimu, reikia prisiminti, kad vyresni pacientai dažniausiai serga ne viena liga – neretai juos kamuoja ir kitų sąnarių, stuburo, širdies ligos, kiti gretutiniai susirgimai. Tad pakeitus vieną sąnarį neišsprendžiamos visos paciento problemos.
„Jaunesniems žmonėms, kurie neturi gretutinių ligų, operacija gali būti sėkmės istorija, kai vėl grįžtama į visavertį gyvenimą, fizinį aktyvumą kaip anksčiau. Klubo sąnario endoprotezavimo operacija yra antra sėkmingiausia XX a. pabaigos operacija po kataraktos chirurgijos. Pacientas labai greitai pajaučia gydymo efektą“, – sakė pašnekovas.
Verta atminti, kad pažeisto klubo sąnario simptomai ne visada būna tipiški ir kartais tai gali suklaidinti tiek pacientus, tiek gydytojus. Tai apsunkina teisingą diagnostiką.
