Akcijos metu, per savaitę, druskų kambaryje apsilankė ir procedūras išmėgino 301 pacientas. 75 iš jų nusprendė haloterapijos procedūras tęsti toliau. Pacientų, apsilankiusių druskų kambaryje organizuotos akcijos metu, amžius labai įvairus: nuo mažylių, moksleivių iki vyresnio amžiaus senjorų.
Haloterapija – tai nevaistinis gydymo būdas, kai kvėpuojama druskomis prisotintu oru. Pagrindinis haloterapijos metodo veiksnys – sausas aukšto dispersiškumo (išsiskirstymo aplinkoje) druskos aerozolis, sukuriantis aplinką, kurioje nėra kenksmingų mikroorganizmų ir alergenų, ir pasižymintis priešuždegiminiu, broncholitiniu, mukolitiniu (sekreciją bronchuose skatinančiu) veikimu. Šis būdas turi baktericidinį ir bakteriostatinį poveikį kvėpavimo takams, bronchams, esant alergijai, odos ligoms.
Kaip pasakoja Vilniaus miesto ligoninės Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja Raminta Bražiūnienė, haloterapija rekomenduojama sergant lėtinėmis plaučių ligomis – įvairių tipų bronchitais, bronchine astma, pneumonija, kai jau sveikstama (ne ūmioje stadijoje).
„Ši terapija veiksminga ir esant rinitui, sinusitui, faringitui, kai pacientui yra išvešėję adenoidai. Procedūros druskų kambaryje rekomenduojamos ir esant alerginiams susirgimams, tokiems kaip šienligė, alerginis rinitas, odos susirgimams – egzemai, neurodermitui, alerginiam dermatitui, aknei, psoriazei, židininei alopekijai.“
Haloterapijos panaudojimo spektras labai platus: gydomi vegetacinės nervų sistemos sutrikimai – blogas miegas, apetito stoka, nervingumas, depresija.
Žiemos metu gausu virusinių susirgimų, peršalimo ligų. Pasak gydytojos R. Bražiūnienės, jų gydymui irgi rekomenduojamos procedūros druskų kambaryje. Pacientė Giedrė dalijasi, jog nuolat serga peršalimo ligomis, vargina besikartojantys bronchitas, sinusitas.
„Vos prasidėjus rudens darganoms, užpuola kuri nors peršalimo ligų, todėl noriai naudojuosi poliklinikoje esančiu druskų kambariu, kurį rekomendavo gydytoja. Turiu pastebėti, jog man haloterapija labai efektyvi – savijauta iš karto smarkiai pagerėja. Net po pirmos procedūros. Anksčiau apsunkintas kvėpavimas tęsdavosi nuo rudens iki pat pavasario, o baigus gydymo kursą druskų kambaryje, kvėpavimas visiškai atsistato. Tam, kas su tuo nesusidūrė, sudėtinga net įsivaizduoti, kaip tenka gyventi, kai negali visaverčiai kvėpuoti“.
Haloterapija rekomenduojama virusinių infekcijų ir peršalimo ligų, odos susirgimų, alerginių susirgimų profilaktikai, kvėpavimo takų valymui nuo atmosferos užterštumo, tabako dūmų. Ji apsaugo veido odą nuo raukšlių, atitolina jos senėjimą. Dėl šių procedūrų pagerėja organizmo kraujotaka, atsinaujina epidermis, sumažėja odos pleiskanojimas. Profilaktikai rekomenduojami 1–2 haloterapijos kursai per metus po 10–15 procedūrų.
Druskų kambarys (halokamera) – tai dirbtinai įrengta patalpa, aplinka, oro sudėtimi panaši į druskų kasyklą
Procedūros metu pacientai sėdi su antbačiais, kepuraitėmis, jei nori, gali užsikloti apklotą, relaksaciniuose krėsluose patalpoje, kurios sienos, lubos, grindys padengtos druska (natrio chloridu), yra reikiama oro drėgmė, druskos koncentracija, bei kvėpuoja patalpos oru įkvėpdami per nosį, iškvėpdami per burną. Čia skamba raminanti, atpalaiduojanti muzika, keičiasi patalpos sienų spalvos, kas nori – gali žiūrėti ekrane rodomus vaizdus.
„Spalvų terapija pagrįsta idėja, kad spalvos ir spalvota šviesa gali prisidėti prie fizinės ar psichinės sveikatos gerinimo. Šiltos spalvos (raudona, oranžinė, geltona) gali suteikti komforto. Vėsios spalvos (mėlyna, elektrinė, violetinė) ramina ir nuteikia svajingai. Mėlyna ir šalta žalia – taikos bei ramybės spalva. Po ilgo darbo kompiuteriu rekomenduojama pažiūrėti į žalios spalvos peizažą arba trumpą filmą apie gamtą. Mėlyna ir žydra spalvos gali sumažinti raumenų įtampą, širdies ritmą, nuraminti protą, normalizuoti kvėpavimą. Šios spalvos turi stiprų raminantį poveikį. Atpalaiduojanti meditacinė muzika skirta stresui mažinti, miško, gamtos garsai – ramybei ir atsipalaidavimui,“ – spalvų ir garsų poveikį sveikatai aiškina Ambulatorinės reabilitacijos skyriaus vedėja.
Procedūros trukmė suaugusiems – 45 min., vaikams – 30 min. Vaikai iki 5 m. gali būti tik su lydinčiu asmeniu. Atsiradus ūmiems peršalimo simptomams – slogai, kosuliui, čiauduliui, pakilus temperatūrai – haloterapijos lankyti negalima. Sergantieji tuberkulioze į haloterapijos seansus nepriimami. Prieš procedūrą gydytoja pacientų prašo nenaudoti kvepalų, netepti odos kremais, seanso metu nesinaudoti mobiliaisias telefonais, nekalbėti, netrukdyti šalia esantiems.
Gydymosi druskų kambaryje poveikis juntamas jau po pirmųjų procedūrų
Haloterapijos procedūra tinkama daugumai pacientų, gerai toleruojama. Priklausomai nuo žmogaus organizmo, poveikis juntamas jau po pirmų seansų, tačiau jei liga įsisenėjusi, gydymas užtrunka ilgiau. Pacientai, kurie yra alergiški pavasarinėms žiedadulkėms, rudeniniams medžių lapams, laiku atliekantys haloterapijos procedūras, išvengia ligos paūmėjimo.
„Druskų kambaryje lankiausi ir po COVID-19 ligos. Man tai buvo didelė pagalba, nes porą mėnesio po sirgimo išliko apsunkintas kvėpavimas, nejaučiau kvapų. Druskų kambaryje sutikti kiti pacientai – sergantys chroniškais bronchitais, sinusitais, kitomis peršalimo ligomis, turintys įvairių kvėpavimo problemų,“ – savo patirtį Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje esančiame kambaryje pasakoja pacientė Giedrė.
Kiti pacientai, sergantys bronchitu ir bronchine astma, pasakoja, kad po procedūrų druskų kambaryje, jiems pasidaro lengviau kvėpuoti, jie geriau atsikosėja. Tėvai, atvedantys vaikus į procedūras rudenį ir pavasarį, pastebi, kad žiemą jų vaikai išvengia peršalimo ligų, o jei ir „pasigauna virusą’’, tai perserga lengviau.
„Haloterapija nėra vaistas nuo visų ligų, tačiau tai puiki pagalbinė priemonė, padedanti organizmui atsistatyti po įvairių susirgimų. Dar geriau procedūras atlikti profilaktiškai ir taip sustiprinti organizmo apsaugines reakcijas,“ – apie procedūrų efektą sako gydytoja Raminta Bražiūnienė.
Dar senovės Graikijoje kosulį ir dusulį rekomenduodavo gydyti druskos urvuose. Indijos senovės kronikose minima, kad į druskos urvus buvo atvedami kareiviai po mūšio pailsėti ir atgauti jėgas. Gydymas druskos urvuose atsirado daugiau nei prieš du tūkstančius metų.
1843 m. lenkų gydytojas F.Bočkovskis išsakė prielaidą, kad druskų kasyklų oras, prisotintas druskų dalelėmis, pasižymi gydymosiomis savybėmis ir gali būti naudojamas gydant kvėpavimo organų ligas. Jis Veličkoje (netoli Krokuvos), kurioje yra garsios druskų kasyklos, įkūrė gydyklą – joje buvo gydomi ligoniai, sergantys įvairiomis kvėpavimo organų ligomis.
20 amžiaus 9-ajame dešimtmetyje buvo pradėti bandymai, siekiant atkurti druskų kasyklų mikroklimatą dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi pagrindinius šio metodo veiksnys yra sausas druskų aerozolis, šis metodas buvo pavadintas „haloterapija“ („hals“ – graik. „druska“). Specialiai įrengtos patalpos, kuriose taikomas haloterapijos metodas, buvo pavadintos „halokamera“. Šiuolaikiniu dirbtinio druskų kasyklų mikroklimato taikymo standartu tapo kontroliuojamos haloterapijos metodas, kuriuo kontroliuojami halokameros mikroklimato parametrai, analogiški gamtiniams parametrams.