Stemplės vėžys ir jo gydymas yra viena iš sudėtingiausių onkologijos problemų. Deja, apie 75–80 proc. atvejų liga nustatoma vėlyvųjų stadijų, tik 20 proc. ligonių galima pasiūlyti chirurginį gydymą. Laparoskopinės ir torakoskopinės operacijos tampa kasdienybė NVI – jau keletą metų minimaliai invaziniu būdu operuojami krūtinės, pilvo, urologijos ir ginekologijos srities piktybiniai navikai.
Vietoje pjūvio per visą pilvą – nedideli pjūveliai
Operacijos metu chirurgų komanda, naudodama videoasistuojamos torakoskopijos būdą, 55-erių metų pacientui sėkmingai minimaliai invazyviai pašalino stemplės vėžį. Operacijos pilve dalis atlikta laparoskopiškai. Didžiausias tokių operacijų privalumas – visiškai minimali operacinė trauma pacientui.
„Kuo ankstyvesnis vėžys, tuo lengviau chirurgui operuoti, tuo lengviau ir paprasčiau yra ir pačiam ligoniui, – pasakoja operacijoje dalyvavęs gydytojas Augustinas Baušys. – Šį kartą operavome pacientą, kuris serga stemplės vėžiu.
Vietoje įprastos ypač didelės apimties operacijos, kuri būdavo atliekama atveriant visą pilvą, krūtinės ląstą, esant reikalui darant dar papildomą trečią pjūvį kakle, operavome minimaliai invaziniu būdu, kai krūtinės ląstoje ir pilve atlikta tik keletas mažų pjūvelių.“
Maisto strigimas įspėjo apie rimtą ligą
„Turėjau miške traumą, – praėjus trims dienoms po sėkmingos operacijos sėdėdamas palatos lovoje pasakoja ponas Antanas. – Šonkauliai buvo lūžę ir koja. Nemažai vaistų gėriau. Trauma sugijo, bet virškinimo sutrikimai nepraėjo, galvojau, gal skrandžio opa ar dar kas nors. Padarė skrandžio tyrimą ir jau tada per kelis mėnesius patekau į NVI. Iki tol buvau sveikas, ligų neturėjau. Rūkiau.“
Paklaustas, ar nejuto neįprastų požymių, p. Antanas pamini maisto strigimą ryjant, kuris prasidėjo palengva, o ilgainiui darėsi tik blogiau. „Dabar jau ramiau – pradėjo gydyti, pilvo srityje sutvarkė, tik pašalinus naviką su stemple kol kas negaliu ryti įprasto maisto, dabar maitinuosi dirbtiniais mišiniais.“
Krūtinės ir pilvo chirurgai su komanda operavo aštuonias valandas
Pašalinus stemplę su naviku ir aplinkiniais pakenktais audiniais, chirurgams tenka atkurti virškinamojo trakto vientisumą skrandžio stiebeliu, kad žmogus galėtų normaliai maitintis ir, be abejo, gyventi pilnavertį gyvenimą.
„Siekdami sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį, naudojame specialius fluorescencinius dažus įvertinti kraujotaką naujai sukurtame skrandžio stiebelyje apšvietus jį tam tikros bangos ilgio šviesos šaltiniu. Tada galime užtikrinti, jog jungtis bus saugi – pacientas po operacijos turės žymiai mažesnę riziką patirti komplikacijų,“ – sako gydytojas A. Baušys.
Pasak gydytojo, visos naujovės naudojamos ir minimaliai invazinės operacijos metu – įvertinama, ar kraujotakos rekonstrukcija pavyko, ir operacija užbaigiama saugiai. „Tai leidžia mūsų pacientams greitai atsigauti po operacijos. Esant reikalui, galima greitai pradėti chemoterapinį, spindulinį gydymą, o po to greitai grįžti į darbo rinką ir normalų gyvenimą. Trumpai tariant, greičiau pasveikti nuo onkologinės ligos,“ – sako gydytojas chirurgas.
Operacija užtruko 8 valandas, tačiau komanda dirbo ilgiau – pacientas turėjo būti užmigdytas, paruoštas. Anesteziologų komanda jį nuskausmino, kad po operacijos vyras jaustųsi komfortiškai ir kuo greičiau atsigautų.
Minimaliai invazines operacijas NVI atlieka patyrusių gydytojų ir operacinės slaugytojų komanda – du arba trys krūtinės chirurgai, trys pilvo chirurgai, dalyvauja vienas arba du anesteziologai, kuriems padeda anestezistė, taip pat dirba dvi arba trys operacinės slaugytojos, kurios užtikrina sklandų darbą operacinėje. Papildomas personalas – slaugytojų padėjėjos – teisingai paruošia, paguldo pacientą operacijai, kad chirurgui būtų patogu dirbti, kad jis galėtų visą naviką patogiai ir efektyviai pašalinti.
„Operacinėje dirba daugiau nei dešimties žmonių komanda. Į paciento gydymą įsitraukia gydytojai dietologai, kurie padeda paruošti pacientą operacijai, jį sustiprinti ir taip mažinti pooperacinių komplikacijų dažnį. Gydytojai patologai įvertina naviko pobūdį ir leidžia suplanuoti tinkamiausią gydymą konkrečiam pacientui. Kalbant apie visą tolesnį žmogaus gydymą – medikų komanda padidėja iki 20–30 specialistų. Reabilitologai padeda kuo greičiau atsigauti pacientui po operacijos, kad praėjus savaitei ar 10 dienų po operacijos pacientas galėtų stiprus ir sveikas grįžti į namus ir pasiruošti kitiems gydymo etapams. O jei naviką pavyksta aptikti anksti, pakanka tik chirurginio gydymo,“ – pasakoja gydytojas A. Baušys.
Anksti diagnozavus ligą, pakanka operacijos
„NVI chirurginis stemplės vėžio gydymas skaičiuoja beveik 30 metų, kai operacijas atlikdavome atviruoju būdu. Taigi, turime nemažą stemplės chirurgijos patirtį,“ – sako NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas.
Pasak prof. S. Cicėno, atsiradus galimybei prieš kiekvieną planuojamą operaciją ištirti pacientus taikant pozitronų emisijos tomografiją, nustatomos išplitusios stadijos arba toli pažengęs vėžys, kai chirurginis gydymas jau būna nebetaikytinas.
„Atsiradus mikroinvazinei laparoskopinei ir torakoskopinei chirurgijai, pirmiausiai žarnyno chirurgijoje, o dabar ir stemplės chirurgijoje atsiveria naujos galimybės, kai vienos operacijos metu atliekant mikroinvazines procedūras be didelių pjūvių galime pašalinti stemplę ir skrandžio dalį, iš skrandžio suformuoti stiebelį, perkelti jį į kaklą ir kakle sujungti su stemplės kakline dalimi. Tai perspektyva žmogui – nesant didelių pjūvių jis greitai sveiksta. Jei nustatomas ankstyvos stadijos be atokių metastazių navikas, gydymo rezultatai yra labai geri. Reikia tik kuo anksčiau nustatyti ligą ir pradėti gydymą,“ – pasakoja profesorius.
Deja, ankstyvas stemplės vėžys neturi simptomų.
„Pažymėtina, kad Bareto ezofagitas, refliuksas gali ilgainiui supiktybėti. Todėl pacientai, sergantys šiomis ligomis turi būti stebimi ir laiku gydomi. Nustačius piktybinę ligą, geriausiai operuoti tokius navikus, kai dar nečiuopiamas darinys, ir endoskopuotojai operacijos metu parodo, kurioje vietoje yra navikas, o chirurgai pašalina jį kuo plačiau.
Šį kartą atlikome intervenciją ir pašalinome stemplę per mažus pjūvelius, tuo sukeldami mažiau skausmo, mažiau pooperacinės traumos ligoniui. Jis jaučiasi gerai, ruošiamės jį išleisti į namus. Jis pats dar valgyti negali, reikia palaukti, kol sugis visos žaizdos, pacientas maitinasi per vamzdelį. Tačiau greitai galės ir normaliai valgyti“, – kalbėjo prof. S. Cicėnas.
Paciento ligos prognozė priklausys nuo patologų, kurie tiria pašalintus limfmazgius, išvadų. Jeigu bus nustatytos metastazės, stadija keisis. Pagal naujai patvirtintą stemplės vėžio klasifikaciją, limfmazgiai lemia stadiją, nuo kurios priklausys tolesnis gydymas. Geriausiu atveju gydymas baigsis chirurgija.
Pasak prof, S. Cicėno, refliuksas, Bareto ezofagitas, greitas nuovargis, svorio kritimas, skausmai arba nemalonūs skausmingi pojūčiai nuryjant blogai sukramtytą maistą – tai simptomai, į kuriuos būtina reaguoti ir kreiptis į gydytoją. „Jis nusiųs atlikti paprastus endoskopinius tyrimus. Deja, žmonės dažniausiai ateina per vėlai. Žinoma, ir vėlyvųjų stadijų liga yra gydoma – taikomas medikamentinis priešvėžinis gydymas,“ – sako prof. S. Cicėnas.