Didžiausia storosios žarnos vėžio grėsmė – vyresniems nei 50 m. žmonėms, kita vertus, daugėja faktų, rodančių, kad šia liga suserga ir jaunesni žmonės – iš dalies dėl veiksnių, kuriuos būtų galima pakeisti, kaip antai, mitybos įpročius.
Gastroenterologo Franciso Giardiello teigimu, patikimiausia prevencija nuo šios ligos – kolonoskopijos tyrimas.
Kitas gastroenterologas – Austinas Chiangas primena, kad yra ir nuo mūsų nepriklausančių riziką didinančių veiksnių, kaip antai, genetika ir kitos ligos. „Daugiausiai riziką didina kai kurios konkrečios ligos, kaip antai, uždegiminė žarnyno liga, paveldimas Lyncho sindromas ar šeimoje buvę storosios žarnos vėžio atvejai, – aiškino jis leidiniui „Insider“. – Tiesa, riziką didina ir kiti veiksniai – rūkymas, dažnas raudonos mėsos valgymas ir nutukimas.“
Storosios žarnos vėžiu sergančiuosius vienijančios organizacijos „Fight Colorectal Cancer“ prezidentė Anjee Davis pabrėžia – pakoregavus gyvenseną galima stipriai sumažinti riziką. „Kolonoskopijos tyrimas – efektyviausias ir svarbiausias prevencijos nuo storosios žarnos vėžio būdas. Tiesa, ir tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai mažina polipų bei storosios žarnos vėžio riziką“, – teigė ji.
Naujausių tyrimų duomenimis, norint apsisaugoti nuo storosios žarnos vėžio patartina valgyti daugiau augalinio maisto, kuriame daug ląstelienos, riboti alkoholio vartojimą, mažiau valgyti raudonos mėsos ir būti fiziškai aktyviems.
Jei daug laiko praleidžiama sėdint, didėja storosios žarnos vėžio rizika.
Pasak tyrėjų, jei daug sėdima, didėja ne tik storosios žarnos, bet ir dar kelių vėžio rūšių rizika, o fizinis aktyvumas riziką mažina.
Kaip apžvalgoje rašo F. Giardiello, reguliariai sportuojant, vėžio rizika mažėja. Ne vienu tyrimu grindžiama, kad fizinis aktyvumas mažina mirties nuo storosios žarnos vėžio riziką.
Ekspertai rekomenduoja kiekvieną savaitę kelias valandas skirti fiziniam aktyvumui – plaukioti, eiti į treniruoklių salę, žaisti krepšinį – žodžiu, užsiimti sportine veikla, kurios metu padažnėja širdies ritmas.
„Didinkite fizinį aktyvumą – kiekvieną savaitę bent pustrečios valandos skirkite vidutinio intensyvumo treniruotėms arba valandą ir penkiolika minučių – didesnio aktyvumo treniruotėms“, – pataria A. Davis.
Jei valgote mažai ląstelienos, vaisių ir daržovių, tai nėra naudinga žarnynui.
Nuo to, koks jūsų mitybos racionas, stipriai priklauso, ar didelė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu. Turbūt daugeliui žinoma, kad naudinga valgyti daug vaisių ir daržovių, rašo savo apžvalgoje F. Giardiello.
Iš viso grūdo miltų gaminių gaunama užtektinai ląstelienos – ši maistinga medžiaga saugo nuo vėžio, įrodyta tyrimais.
„Ląsteliena labai reikalinga žmogaus organizmui, nes palaiko virškinimo sistemą, mažina uždegimus, kurie sukelią vėžį ir kitokias ligas“, – aiškina A. Davis.
Mitybos racionas, kuriame maža ląstelienos ir augalinio maisto (o daugumos amerikiečių mitybos racioną sudaro gausiai perdirbti produktai, miltų gaminiai ir cukrus) didina vėžio riziką, pabrėžė A. Chiangas.
Viena vertus, iki galo neaišku, kodėl ląsteliena tokia naudinga organizmui, kita vertus, veikiausiai naudos yra todėl, kad valgoma daugiau vaisių, daržovių ir mažiau suvalgoma nesveiko maisto, teigė jis.
Pasak A. Davis, sveikiau maitinantis – daugiau šansų įveikti vėžį, jei susirgote: „Mityba svarbi ne tik kaip prevencijos nuo vėžio priemonė, jai tenka svarus vaidmuo ir gydantis nuo vėžio. Nėra absoliučiai visiems tinkamo mitybos plano, tiesa, yra bendro pobūdžio sveikos mitybos rekomendacijos.“
Kad ir kokie būtų jūsų mitybos įpročiai, norint užkirsti kelią vėžiui labai svarbu, kad du trečdalius patiekalo sudarytų augalinis maistas. Spalvingas vaisių, daržovių, riešutų ir sėklų derinys – garantuotas būdas gauti su maistu vertingų, reikalingų medžiagų.
Vėžio rizika didėja, jei valgote daug raudonos mėsos ir sočiųjų riebalų.
Yra duomenų, kad raudina ir stipriai perdirbta mėsa didina storosios žarnos vėžio riziką, apžvalgoje rašo F. Giardiello.
Perdirbta mėsa siejama su daugelio ligų rizika. Raudona mėsa vertinama nevienareikšmiškai – vienų tyrėjų duomenimis, per didelis jos kiekis nesveika, kitų tyrėjų teigimu, saikingas kiekis naudingas.
Nereikia visiškai atsisakyti mėsos, tiesiog sveikatos apsaugos specialistai pataria sumažinti mėsos vartojimą iki kelių porcijų, o tokių produktų, kaip kumpis, dešrelės, rūkyti mėsos gaminiai ir pan., apskritai geriau nevalgyti.
Taip pat svarbu, kaip gaminama mėsa; yra duomenų, rodančių, kad apdorojant mėsą aukštoje temperatūroje susidaro kancerogenų.
Besaikis alkoholio vartojimas taip pat didina vėžio riziką.
A. Daviso teigimu, ne vienu tyrimu pagrįsta, kad saikingas alkoholio vartojimas mažina vėžio riziką.
Alkoholis didina kelių vėžio rūšių riziką, skelbiama Amerikos kovos su vėžiu fondo svetainėje. Svarstoma, kokį alkoholio kiekį galima laikyti nekenksmingu. Amerikiečių dietologai rekomenduoja moterims – ne daugiau nei vieną alkoholio vienetą, vyrams – ne daugiau nei du alkoholio vienetus per dieną.
Dalies tyrimų autorių teigimu, apskritai neegzistuoja saugus alkoholio kiekis ir net vienas ar du alkoholio vienetai didina vėžio riziką.
Rūkymas – vėžio rizika, kurią lengviausiai galima pašalinti.
Visiems žinoma, kad rūkymas gali sukelti vėžį, tik paminėtina – pavojus kyla ne vien plaučiams. Rūkymas stipriai didina taip pat ir storosios žarnos vėžio riziką, teigia A. Chiangas.
Patartina atsisakyti šio žalingo įpročio.
„Nerūkykite, o jei rūkote, meskite šį įprotį“, – sako A. Davis.
Didelis KMI siejamas su storosios žarnos vėžiu.
Kūno masės indeksas (KMI), arba ūgio ir svorio santykis, dar vienas svarbus storosios žarnos vėžio rizikos indikatorius.
Ne vieno tyrimo rezultatai liudija – kai KMI didesnis nei 25 (tai vadinama viršsvoriu) arba – 30 (tai jau laikoma nutukimu), didėja vėžio rizika. Kai kurių tyrimų duomenimis, tokiais atvejais vėžio rizika padidėja net du kartus.
KMI – gana prieštaringai vertinamas rodiklis, nes jis ne visada tiksliai atspindi sveikatos būklę, įspėja sveikatos apsaugos srities specialistai. Jų teigimu, būna ir taip, kad viršsvorio turintys asmenys sulaukia prastesnės priežiūros.
Šiaip ar taip, palaikyti normalų kūno svorį yra naudinga, kaip ir tinkamai maitintis, saikingai vartoti alkoholio, nerūkyti.
Kai kurių tyrimų autoriai pastebėjo – svarbu, kurioje kūno dalyje kaupiasi riebalai. Didžiausią vėžio riziką kelia riebalai ant pilvo.
Antrojo tipo diabetas, skrandžio ir žarnyno ligos didina vėžio riziką.
Įvairios ligos, sutrikimai irgi yra susiję su didesne storosios žarnos vėžio rizika. Ją didina uždegiminė žarnyno liga, Krono liga, kolitas, skelbia JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai.
Antrojo tipo diabetas irgi didina grėsmę susirgti vėžiu, beje, nepriklausomai nuo kitų veiksnių, kaip antai, KMI ar žmogaus fizinio aktyvumo.
A. Davis rekomenduoja pasitarti su savo terapeutu, kad šis sudarytų efektyvų prevencijos nuo storosios žarnos vėžio planą. Pasak A. Davis, „labai svarbu, kad gydytojas suvoktų, kokios galimos rizikos jo pacientui, o žmones, kurie priklauso didesnės rizikos grupei, reikia dažniau tirti“.
A. Chiangas primena, kad kolonoskopiją rekomenduojama pradėti daryti nuo 45 metų, nebent yra sveikatos sutrikimų, dėl kurių tyrimą patartina atlikti anksčiau.
Storosios žarnos vėžys – viena iš kelių vėžio rūšių, kuriai galima užkirsti kelią, laiku išoperuojant polipus, kol jie nevirto vėžiniais.
Svarbus vaidmuo tenka genetikai.
Kaip rašo F. Giardiello, ne visus storosios žarnos vėžio rizikos veiksnius įmanoma pašalinti, 20 proc. atvejų šios rūšis vėžys būna paveldimas.
Jei artimi giminaičiai sirgo storosios žarnos vėžiu ar yra turėję polipų žarnose, tai didina vėžio riziką.
Juodaodžiams didesnė storosios žarnos vėžio rizika, tiesa, iki šiol neaišku kodėl.
Dėl genetikos ar įvairių kitokių veiksnių storosios žarnos vėžiu galima susirgti ir praktikuojant sąmoningą, sveiką gyvenimo būdą. Šiaip ar taip, svarbu žinoti galimas rizikas ir reguliariai tikrintis sveikatą.
A. Chiangas akcentuoja – jei tarp artimų giminaičių yra storosios žarnos vėžio atvejų, artimieji turėtų apie tai žinoti, informuoti savo gydytojus ir imtis prevencinių priemonių.