Jeigu norite išsiaiškinti, ar sergate alergija, turite atlikti specialius tyrimus. Lietuvos alergijos ir astmos asociacijos prezidentė, docentė alergologė ir klinikinė imunologė V. Kvedarienė įvardija pagrindinius keturis etapus.
„Pirmiausia, turite pasikalbėti su gydytoju alergologu. Jis žino alergijos simptomus ir detaliai juos paaiškinus, gali įtarti alerginį susirgimą.. Antras etapas – alerginiai odos mėginiai. Išskiriami du jų tipai. Odos dūrio mėginiai – greito tipo reakcijoms, pavyzdžiui, žiedadulkių sukeltai slogai ar astmai. Odos lopo mėginiai, kai įtariamos lėtos reakcijos, pavyzdžiui, kremui arba chemikalams. Trečias – kraujo tyrimai, kurie yra pakankamai brangūs. Juos turėtų paskirti gydytojas alergologas.
Nevertinant visų alergijos simptomų, galima pasirinkti nenaudingus kraujo tyrimus. Ketvirtas – provokaciniai mėginiai, kai pirmieji du-trys tyrimai nėra informatyvūs. Jie atliekami tik specializuotose alergologinėse klinikose Pacientas turi išgerti mažą dozę vaistų ar tiriamo maisto, jei niekas nevyksta, vėliau ji didinama. Stebima, kokia bus reakcija“, – teigia gydytoja.
Kodėl sergame alergija?
Gydytoja įvardija priežastis, dėl kurių žmogus suserga alergija.
„Yra dvi pagrindinės priežastys: vidinės – paveldėjimas ir išorinės – oro tarša. Įrodyta, jog tam, kad žmogus turėtų vieną ar kitą alerginę reakciją, jis turi turėti alergiją lemiančius genus viename iš lokusų (geno užimama vieta chromosomoje). Toks žmogus, bėgant metams, tampa jautrus katės ar šuns plaukams, žiedadulkėms“, – teigia V. Kvedarienė.
Anot alergologės, ne ką mažiau svarbus faktorius yra ir aplinkos tarša. Taršos dalelės pakeičia žiedadulkių formą ir mūsų organizmas jų nebepažįsta.
„Esame linkę gintis nuo visko, mūsų organizmo ląstelės taip pat. Dėl to jos pradeda gaminti baltymus, imunoglobulinus E, padedančius kovoti su svetimkūniais, kurių nepažįsta“, – sako gydytoja.
Kaip išsigydyti nuo alergijos?
Žmonėms, kurie turi alergiją, vaistai yra labai svarbus pagalbininkas. Imunologė sako, kad šiais laikais priešalerginiai vaistai nemigdo, leidžia gyventi kokybiškai, tačiau jų veikimas ribotas, nuo 8 iki 24 val.
V. Kvedarienės teigimu, norint, jog alerginės reakcijos nesikartotų, galima taikyti gydymą alergenais.
„Tai specifinė imunoterapija. Ilgas ir kruopštus darbas, kuris trunka 3-5 metus, bet visa tai –nėra gydymas chemija. Šis gydymo metodas yra toks: žmogui mažomis dozėmis paskiriamas adaptuotas alergenas pagal alergiją, kurią jis turi“, – apie gydymo metodą pasakoja alergologė ir klinikinė imunologė.
Gydytojos teigimu, nuo alergijos galima pasiskiepyti, tai yra taikyti leidžiamą poodinę imunoterapiją, tačiau Europos alergologai linksta link tokios imunoterapijos, kurios metu žmogus nebūtų traumuojamas.
„Galima naudoti lašiukus po liežuviu, tabletes, kurios žmogui veiks panašiai, kaip vakcina. Svarbu ryžtis tai daryti tvarkingai“, – teigia alergologė.
Pilnavertis gyvenimas – su vaistais
Pasak V. Kvedarienės, įmanoma apsisaugoti nuo alergijos, tačiau tai priklauso nuo to, kokia ji yra.
„Jeigu niežti burną, pavyzdžiui, suvalgius riešutą, tai – vadinamas burnos alergijos sindromas. Tačiau jeigu riešuto labai norisi, reikia pasitarti su gydytoju alergologu ir taikyti imunoterapijos kursą. Po jo net 40 proc. pacientų išnyksta burnos alergijos simptomai. Jeigu sergama šienlige, pasveikstama ir nuo jos. Dviguba nauda“, – apie gydymą alergenais kalba specialistė.
Alergišką žmogų gali ištikti anafilaksinis šokas. Tai – stipri, galimai mirtina viso organizmo reakcija į alergeną. Maždaug 90 proc. reakcijų yra matomos: oda pradeda tinti, ant jos atsiranda dėmės, žmogus ima dusti, nukrenta kraujo spaudimas.
Tokiu atveju šalia savęs reikėtų turėti autoinjektorių su adrenalinu. Jis itin reikalingas žmonėms, alergiškiems tam tikriems maisto produktams, tačiau neužtikrintiems, kad jų nėra maiste, ar maisto įstaigose gaminamų produktų sudėtyje.
„Pavyzdžiui, žmogus yra alergiškas riešutams. Jis suvalgė gabalėlį torto, kuriame buvo riešutų, tačiau to nežinojo. Staiga ima trūkti oro, kimsta balsas, rausta oda, beria, o užtrukus anafilaksijai gali darosi silpna, prarandama sąmonė. Tokiu atveju pirmoji pagalba yra autoinjektorius, kuris gali išgelbėti gyvybę. Atsidūrus tokioje situacijoje, labai svarbu išsikviesti greitąją pagalbą ir suleisti adrenalino“, – pasakoja alergologė.
Maiste esantys alergenai yra termostabilūs ir termolabilūs. Termolabilūs alergenai aukštoje temperatūroje skyla ir alergizuojantis poveikis išnyksta. Pavyzdžiui, žmogus negali valgyti žalio obuolio, nes jam peršti burną. Iškeptą obuolį valgyti jis gali. Nėra jokių alergijos požymių. Dažnai tokie simptomai pasireiškia žmogui, kuris alergiškas beržų žiedadulkėms, sloguoja ir čiaudo pavasarį. Kai šienligė gydoma, dažnai ir obuolius, ypač keptus, valgyti galima.
Alergija nesirenka amžiaus
Alerginių ligų pobūdis, gyvenimui bėgant, keičiasi. Pastebima, jog maži vaikai serga atopiniu dermatitu, diateze. Du iš trijų vaikų turi alergiją maistui, kuri po 3-5 metų gali išnykti. Paauglystėje atsiranda alerginė sloga, kuri gresia bronchine astma.
Vyresniame amžiuje sergama kontaktiniu alerginiu dermatitu, kuris išsivysto nuo naudojamų šampūnų ar kremų.
Anot V. Kvedarienės, sulaukus pensinio amžiaus, ar kiek anksčiau, išsivysto ir alergija vaistams.
„Tarkime, dažnai gėrėte aspiriną. Turite nosyje polipus, dūstate, ypač vartojant vaistus nuo skausmo. Turite geną, lemiantį, kad esate alergiškas šiam vaistiniam preparatui. Dėl šios priežasties galite būti alergiškas aspirinui“, – konstatuoja alergologė.
Kol žmogus nėra susidūręs su alergija, atrodo, kad ši liga nėra rimta. Tačiau ji daro didžiulę įtaką gyvenimo kokybei: dažnam negalima valgyti tam tikrų maisto produktų, naudoti įvairių higienos ar kosmetikos priemonių, bijoma išeiti į žydinčius laukus dėl stiprios slogos, dusulio priepuolių, ar geliančių vabzdžių sukeliamos mirtinos anafilaksijos, net nuo gydytojo skirto vaisto ligai gydyti galimo tinimo ar bėrimų. Be to, kiekvieną alerginę ligą gydyti – brangu. Kai žmogus negali laisvai gyventi, jis jaučia diskomfortą.
Technologijos kasdien žengia į priekį, atsiranda nauji gydymo metodai: tad ir nuo alergijos pasveikti įmanoma. Svarbiausia – laiku kreiptis į gydytojus ir saugoti savo sveikatą.