Pasakė, jog yra sunkiausias ligonis visoje ligoninėje
Visą gyvenimą Algirdas dirbo vairuotoju. Sovietmečiu vairavo „gaziką“ ir „zylą“, tad tekdavo, kaip ir daugumai tais laikais, per šiaudelį siurbti benziną ar tepalus. Pašnekovas pripažįsta, kad visą gyvenimą daug rūkė, tad sveika gyvensena jam tikrai nebuvo artima.
2014 metais dzūkas pamatė iššokusį limfmazgį, kaip pats sako – tokio dydžio lyg pusė cepelino. Nuvažiavus į ligoninę gydytojai nustatė 4 stadijos plaučių vėžį ir ištarė gąsdinančius žodžius.
„Tada man pasakė, kad esu sunkiausias ligonis šioje ligoninėje ir man duoda porą mėnesių. Aš padėkojau, kad bent tiek duoda“, – prisiminė Algirdas.
Vyrui buvo atliktos kelios operacijos, jų metu nesėkmingai pažeistos balso stygos, tad dabar Algirdas nuolat prikimęs. Visgi, žinant, kokia sunki buvo diagnozė ir kokios negailestingos prognozės – prikimęs balsas dabar atrodo kaip mažiausia problema.
Po kurio laiko Algirdas dar turėjo ištverti chemoterapijos seansus bei imunoterapiją.
Tačiau dabar vyras, nors ir gyvena su labai sunkia liga, nepuola nei skųstis, nei liūdėti. Tiesa, kasdienius darbus namuose atlikti jam sudėtinga, smarkiau paėjęs dūsta, pasilenkus spaudžia krūtinę. Vis dėlto Algirdas džiaugiasi ir pasigiria, kad į ketvirtą aukštą, kuriame gyvena, gali užlipti nė nesustojęs pailsėti.
5 metus po tokios diagnozės išgyvena tik 10 proc. pacientų
Kaip pasakojo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė, Algirdui gydymas buvo skirtas 2014 metų rudenį. Gydytoja pabrėžia, jog plaučių vėžio išgyvenamumas yra labai mažas. 5 metus su 4 stadijos plaučių vėžio diagnoze išgyvena tik 10 proc. pacientų. Tačiau dabar, atsinaujinus gydymui ir esant daugiau gydymo galimybių, išgyvenamumas didėja.
„Čia vienas iš retų pacientų, kuris išgyveno su tokia liga ilgą laiką. Dabar jis gauna gydymą ir liga, atrodo, jam pasiduoda. Anksčiau jam buvo skirta operacija, chemoterapija, švitinimas. Nepaisant visko, liga progresavo, tada buvo pakeistas gydymas į kitos eilės chemoterapiją. Vėliau paskirta imunoterapija“, – sakė V. Gedvilaitė.
Nuo ko priklauso, kaip žmogus reaguos į gydymą, pasakyti sunku.
Gydytoja pasakoja, jog kartais žmonės turi panašią ligos eigą ir tokias pat piktybines ląsteles, bet gydymas juos veikia visiškai skirtingai. Vieniems puikiai padeda, vėžys nustoja augti ir plisti į kitus organus, o kitiems, nepaisant gydymo, liga progresuoja ir galiausiai sunaikina.
Tad iki galo neaišku, kodėl vieniems gydymas duoda gerą efektą, o kitiems visai nepadeda.
„Dabar pacientas yra remisijoje, gauna gydymą ir atliekami kontroliniai tyrimai, ar liga neprogresuoja“, – apie Algirdą pasakojo V. Gedvilaitė.
Plaučių vėžys – ilgą laiką nejuntama liga
Didžiausia problema dėl plaučių vėžio, kurią pabrėžia visi medikai, yra tai, kad ši liga dažniausiai aptinkama jau pažengusioje stadijoje. Net apie 80 proc. atvejų plaučių vėžys diagnozuojamas tada, kai jau yra išplitęs.
Deja, bet tokiais atvejais paciento nebegalima nei operuoti, nei naudoti spindulinio gydymo.
Kaip anksčiau „Delfi“ yra sakęs Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktoriaus pavaduotojas klinikai, profesorius Saulius Cicėnas, plaučių vėžys yra sunki, sunkiai pagydoma, o kartais ir nepagydoma liga.
„Mirtingumas nuo šitos ligos yra didelis, galima sakyti, didesnis negu mirtingumas nuo krūties ir kolorektalinio vėžio sudėjus kartu. Todėl šita problema labai aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – pasakojo S. Cicėnas.
Plaučių vėžys nėra vienintelė onkologinė liga, kuria sergant simptomai ilgą laiką nepasireiškia. Tačiau jis pavojingas tuo, kad kitų ligų atvejais nebylusis periodas yra ne toks pavojingas. Tai reiškia, net ir po nebyliojo periodo, pasireiškus simptomams galima žmogui padėti net vėlesnėse stadijose, o ir rezultatai nėra blogi. Susirgus plaučių vėžiu, po nebyliojo laikotarpio prognozė ir gydymo rezultatai smarkiai pablogėja. S. Cicėno teigimu, jeigu ankstyvųjų stadijų skaičius būtų didesnis, mūsų ligonių gyvenimo trukmė pailgėtų.
Visgi, paskutiniu metu atsirado naujos išplitusio vėžio gydymo galimybės, tokios kaip imunoterapija, taikinių, biologinė terapija. Šie metodai pagerino sergančiųjų plaučiu vėžiu išgyvenamumą
Ankstyvųjų plaučio vėžio simptomų nėra – yra tik rizikos veiksniai, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas. Pagrindinis iš jų – rūkymas, jis sukelia apie 80 proc. visų plaučio vėžio atvejų. Rūkorių tikimybė susirgti plaučiu vėžiu yra 20 kartų didesnė nei tų, kurie niekada nerūkė. Įtaką daro ir rūkymo trukmė bei surūkomų cigarečių skaičius. Tačiau gera žinia ta, kad metus rūkyti, susirgti plaučių vėžiu rizika mažėja.
Žinoma, negalima pamiršti ir pasyvaus rūkymo, kai būname prirūkytoje patalpoje ar prie rūkančiųjų. Pastariesiems reikėtų stebėti, ar nepasikeičia kosulio pobūdis, ar neatsiranda skrepliavimas, atsikosėjimas krauju. Tokiu atveju reikia kreiptis į gydytoją. Yra ir kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, užteršta aplinka, darbas pavojingose sąlygose, asbestas, suodžiai, taip pat ir genetika.
Praeitais metais pasaulyje iš viso diagnozuota 19,3 mln. naujų vėžio atvejų, o nuo onkologinių ligų mirė beveik 10 mln. asmenų per vienerius metus. Prognozuojama, kad po dvidešimties metų naujų vėžio atvejų skaičius padidės iki 30,2 mln., o mirčių nuo vėžio skaičius išaugs iki 16,3 mln.
Plaučių vėžys per metus nustatomas 2,21 mln. žmonių. Jis yra antroje vietoje tarp dažniausių piktybinių navikų pasaulyje, o tarp mirčių nuo vėžio jis pirmauja – 1,8 mln mirčių 2020 metais.
Lietuvoje plaučių vėžio diagnozuojama po 1500 atvejų kasmet ir 1200 žmonių miršta nuo šios ligos.
Pažengus plaučių vėžiui gali atsirasti tokie simptomai:
- ilgalaikis varginantis kosulys;
- atsikosėjimas skrepliais ar gleivėmis su kraujo priemaišomis;
- atsikosėjimas krauju;
- jau ilgokai varginantis nuolatinis, dažnai aštrus krūtinės ar peties skausmas;
- užkimęs balsas;
- dusulys;
- bendras nuovargis;
- svorio kritimas;
- pakitusi pirštų ir nagų forma – laikrodžio stikliuko formos nagai ir būgno lazdelės formos pirštai.