Dėl klastingosios ligos vyras net dvi savaites praleido reanimacijoje ir nugalėjo savo mirties baimę. Tuo pat metu sirgo ir tenoro žmona teisininkė Lina bei dvylikametė duktė. Vienintelį sūnų liga aplenkė, nors pats V. Vyšniauskas mano, kad veikiausiai ir šis buvo užsikrėtęs koronavirusu, tik besimptome forma.
Apie savo ligą portalui Delfi sutikęs papasakoti V. Vyšniauskas neabejoja – koronavirusas yra pavojingas ir apgaulingas, o jo eiga – visiškai nenuspėjama. Tai rodo asmeninė dainininko istorija: jam ir žmonai virusas pasireiškė skirtingais simptomais. Pasekmės irgi buvo nevienodos.
Liga prasidėjo be simptomų
V. Vyšniauskas padieniui prisimena, kaip susirgo liga, dėl kurios net dvi savaites praleido Santaros klinikų reanimacijos skyriuje. Iš viso ligoninėje dainininkas gulėjo mėnesį.
Žinia, kad užsikrėtė, jam buvo absoliučiai netikėta. Iš pradžių nei jis, nei kiti šeimos nariai jokių COVID-19 ligos simptomų nejautė.
„Ruošėmės su „Vilnius City Opera“ repetuoti „Pikų damą“. Spektaklis turėjo būti rugpjūčio pirmoje pusėje. Rugpjūčio 7 dieną, likus valandai iki popietinės repeticijos, kai jau ruošiausi išvažiuoti iš namų, man paskambino režisierė Dalia Ibelhauptaitė. Klausia: „Kaip jautiesi?“ Sakau: „Gerai.“ Sako: „Ar matei, internete atsirado straipsnis, kad Jonui Sakalauskui (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) vadovas – aut. past.) nustatytas covidas?“ Sakau: „Ne. Nemačiau.“ Klausė: „Tu su juo bendravai?“ Atsakiau: „Bendravau. Šią savaitę – du kartus.“ Buvo praėjusios trys dienos po mūsų su Jonu paskutinio kontakto. Mes antradienį kontaktavome, o trečiadienį jis jau paskambino ir pasakė, kad nekaip jaučiasi“, – prisiminė V. Vyšniauskas.
Tądien D. Ibelhauptaitė paprašė dainininko neiti į repeticiją, o kuo skubiau išsitirti dėl COVID-19. Kadangi V. Vyšniauskas daug laiko praleidžia su savo žmona, tirtis važiavo kartu.
„Po poros valandų abu pasidarėme testus, o jau po kokių 6 valandų gavome atsakymus: man – teigiamas, žmonai – neigiamas.
Tai buvo labai netikėta. Net paklausiau: „Gal jūs juokaujat? Kaip gali būti žmonai neigiamas, o man teigiamas?“ Buvau patikintas, kad tokiais dalykais nejuokauja. Mums nurodyta kitą dieną kaip įmanoma anksčiau važiuoti į ligoninę ir padaryti visus tyrimus.
Kitą dieną nuvažiavau: padarė rentgeno nuotrauką, paėmė kraują, pamatavo temperatūrą. Po patikros rezultatai buvo normalūs ir gydytojas pasakė, kad nėra reikalo likti ligoninėje, galiu važiuoti gydytis namo“, – teigė V. Vyšniauskas.
Nustatė abipusį plaučių uždegimą
Tačiau jau kitą dieną, po to, kai grįžo iš ligoninės, V. Vyšniauskas pajuto ir pirmuosius ligos simptomus.
„Pirmiausia pradėjo kilti temperatūra. Visu kūnu jutau, kad pasigavau virusą. Žinote, kai truputį galvą skauda, truputį kūną maudžia. Nebuvo, kad labai. Gripo simptomai būna žymiai stipresni.
Pradėjo silpnėti ir skonio pojūtis, po kelių dienų dingo uoslė – negalėjau nieko užuosti, netgi aštresnių kvapų, pavyzdžiui, prapjautos česnako skiltelės kvapo, nors visiškai nebuvo užgulta nosis.
Temperatūra kiekvieną dieną vis aukštėjo. Po trijų dienų ji jau pasiekė 38,5 laipsnio. Vienintelė daktarės rekomendacija buvo išgerti paracetamolio, jeigu temperatūra kils aukščiau. Taigi, paėmiau paracetamolio, temperatūrą kažkiek numušiau, bet vėliau ji vis tiek laikėsi daugiau nei 37 laipsniai ir net pakildavo iki 38 su viršum.
Antros dienos vakare temperatūra pakilo iki 39,5. Mano šeimos daktarė rekomendavo iš karto važiuoti į ligoninę, bet aš nenorėjau. Galvojau, ką čia 10–11 vakaro važiuosiu į ligoninę. Vis dėlto kitą dieną nuvažiavau. Tai buvo jau rugpjūčio 14-oji“, – kalbėjo V. Vyšniauskas.
Ligoninėje dainininkui padarė plaučių rentgeno nuotrauką, paėmė kraują, pamatavo temperatūrą ir iškart nustatė abipusį plaučių uždegimą bei pažeidimą. Operos solistui pradėjo leisti antibiotikus, o po poros dienų lašinti plazmą, į pilvą leido ir kraują skystinančius vaistus, bet situacija iš esmės negerėjo.
„Penktadienį aš atvažiavau į ligoninę, o pirmadienį vakare mane nusprendė pervežti į reanimaciją. Iš viso ligoninėje buvau 4 savaites: tris dienas – stacionare, paskui dvi savaites, nuo pirmadienio iki pirmadienio, – reanimacijoje. Nuo rugpjūčio 30-osios vėl buvau perkeltas į stacionarą, ten išbuvau 10 dienų. Rugsėjo 10 dieną mane išleido namo“, – pasakojo V. Vyšniauskas.
Labai bijojo intubacijos
Po to, ką patyrė, V. Vyšniauskas neabejoja: koronavirusas yra labai pavojingas ir apgaulingas. Žinoma, jis nenusineša tiek gyvybių, kaip kiti pandemijas sukėlę virusai, o ir pasireiškę simptomai neatrodo kažkuo ypatingi, bet esą čia ir slypi apgaulingumas.
„Paprastai įsivaizduoji, kad prasidėjus komplikacijoms imsi labai dusti, net negalėsi įkvėpti oro.
Mes, operų solistai, gana dažnai sergame tracheitu ar bronchitu – kartą per metus, kiti gal rečiau, kiti dažniau. Tada labai daug kosėjama, būna užspausti kvėpavimo takai, sunku kvėpuoti. O čia kosulio praktiškai nebuvo jokio. Aš jaučiau, kad galiu kvėpuoti, įkvėpti oro į plaučius netgi tą dieną, kai mane išvežė į reanimaciją. Bet tai – dar ne viskas. Tą įkvėptą deguonį turi perimti mažojo kraujo apytakos rato kapiliarai iš alveolių ir atiduoti į didįjį. Turi būti mainai. Jeigu kreša kraujas, kapiliarai užsikemša ir tada mainai arba labai sunkiai vyksta, arba, kritiniu atveju, nebevyksta“, – paaiškino V. Vyšniauskas.
Kai paaiškėjo, kad dainininko kraujyje deguonies koncentracija smarkiai sumažėjo, jis labiausiai bijojo intubacijos.
„Ačiū Dievui, intubacijos nebuvo. Už tai esu dėkingas daktarams. Jie žinojo, kad aš esu operos solistas ir intubacija gali pažeisti balso stygas, todėl jos vengta. Nuspręsta man prijungti amerikietišką aparatą, kuris duoda deguonies tiesiai į šnerves. Tai tikrai labai efektyvu, tiesa, pirmas valandas labai nepatogu. Itin sunku su tuo aparatu valgyti. Bet jau po dienos įsigudrinau atsisėdęs valgyti ir man leisdavo, kol valgydavau, 15 minučių būti be aparato.
Maždaug po savaitės pasiūliau: „Gal galime paeksperimentuoti ir galiu pabūti su įprasta deguonies kauke?“ Sako: „Gerai. Pabūk valandą. Pažiūrėsime, kokia bus tavo saturacija – deguonies kiekis kraujyje.“ Saturacija nekrito, man buvo leista pasilikti su paprasta deguonies kauke. Dar buvo keli žmonės reanimacijoje, tad prijungė kažkam kitam tą aparatą, kam jis reikalingesnis“, – kalbėjo V. Vyšniauskas.
Įveikė mirties baimę
Reanimacijoje dainininką lankė mintys apie mirtį. Tai, kad nuo koronaviruso mirštama, jis žinojo iš patirties. Užsikrėtęs koronavirusu mirė jo geras pažįstamas, žinomas operos dainininkų agentas, dirbęs ir „La Scala“ teatre, italas Luca Targetti.
„Kai mane paguldė į reanimaciją, suvokiau, kad sergu virusu, nuo kurio žmonės miršta, nors tai ir mažas procentas.
Anksčiau galvojau, kad turiu nemažą mirties baimę. Bet reanimacijoje jaučiau visišką vidinę ramybę, nebuvo panikos. Jaučiau tik užtikrintumą, kad Dievas žino, kur aš esu. Esu tikrai giliai tikintis žmogus ir žinau, kad nė vienas iš mūsų be jo žinios čia neateina ir nė vienas iš mūsų be jo žinios iš čia neišeina. Dievas žino apie kiekvieną žmogų. Jeigu kam nors išmuša mirties valanda, Dievas nėra nežinioje. Jis rūpinasi mumis ir prieš gimimą, ir po mirties.
Aš mintyse meldžiau: „Dieve, jeigu nori, aš gyvensiu.“ Suprantama, galvojau: dar vaikai neužauginti, aš reikalingas, esu jėgų žydėjime ir dar galėčiau daug nuveikti.
Kita vertus, tai buvo susitaikymas su Dievu: mano likimas – jo rankose. Mes iki galo nežinome, kodėl vieni miršta negimę, kodėl miršta vaikai, jaunuoliai. Į kai kuriuos klausimus atsakymus gausime tik nuėję pas Dievą. Lieka juo pasitikėti.
Visi dvasiniai, fizikiniai dėsniai susipynę, jie sąveikauja, ir mūsų sveikata, būsena taip pat priklauso nuo jų“, – neabejojo dainininkas.
Gydė eksperimentiniais vaistais
Kol dainininkas ir jo žmona gulėjo Santaros klinikose, jie buvo įtraukti į tarptautinį Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuotą klinikinį tyrimą „Solidarity“, kurio metu COVID-19 sergantys pacientai gydomi eksperimentiniais vaistais, siekiant patikrinti jų veiksmingumą.
Tyrime, į kurį įsitraukė apie 100 šalių, dalyvavo 50 Santaros klinikose gydytų COVID-19 liga sergančių pacientų, iš kurių maždaug 23 proc., atrinktų atsitiktinės atrankos metodu, skirtas eksperimentinis vaistas – remdesiviras, kitiems taikyti kiti gydymo būdai.
Į minėtąjį tyrimą įsitraukė ir V. Vyšniauskas su žmona. Tenoro žmona Lina pateko į gydomų remdesiviru grupę, V. Vyšniauskas gydytas antibiotikais ir deksametazonu. Taip pat gaudavo kitų vaistų bei antibiotikų.
Simptomai skirtingi
Kai išrašė iš ligoninės, visi V. Vyšniausko sveikatos rodikliai, įskaitant saturaciją, jau buvo geri.
Uoslė ir skonio pojūtis grįžo dar anksčiau: jų nebuvo vos savaitę. Dainininkas dabar gali lengvai įkvėpti bei iškvėpti, nors pačiam atrodo, kad plaučių tūris turėtų būti kokiais 10 proc. sumažėjęs.
Tiesa, liekamųjų reiškinių tebėra: dainininkas tebegeria atsikosėjimą skatinančius vaistus.
Kadangi jam labai svarbus kvėpavimas, vos išrašytas iš reanimacijos pradėjo intensyviai daryti įvairius kvėpavimo pratimus, kad suaktyvintų plaučius.
Dabar jau vėl gali dainuoti. Nuo spalio 1 dienos dalyvaus Vilniuje, Kaune ir Mažeikiuose vykstančiuose Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono pradžios koncertuose, kur bus atliekama kompozitoriaus Ludwigo van Beethoveno „Devintoji simfonija“. Žinoma, kaip sako pats V. Vyšniauskas, dainininkui ją atliekant tenka ne toks didžiulis krūvis, kaip dainuojant pagrindinį vaidmenį operoje. Kaip tik dėl to šių sezono atidarymo koncertų nusprendė ir neatsisakyti.
V. Vyšniauskas pastebėjo: tiek COVID-19 liga, tiek jos liekamieji reiškiniai įvairiems žmonėms pasireiškia skirtingai.
„Jonas (Sakalauskas – aut. past.) sakė, kad jam gerklę perštėjo, bet, pavyzdžiui, nei man, nei žmonai neperštėjo.
Kai kurie žmonės, net ir persirgę COVID-19 liga, jaučia silpnumą. Pvz., grįžusi iš ligoninės mano žmona ilgą laiką sakė: „Atsikeli iš ryto, pasitvarkai ir reikia porą valandų pagulėti.“ Aš to nejaučiau“, – kalbėjo V. Vyšniauskas.
Taps plazmos donoru
Dabar operos dainininkas neabejoja: ne kaukės mus apsaugos nuo koronaviruso ir ne dezinfekciniai skysčiai, o rūpinimasis savimi, savo imunitetu.
„Saugotis reikia, bet tas saugumas pirmiausia prasideda nuo vidinių sprendimų. Svarbu, kokios būklės tavo organizmas. Gal kieno nors organizmas labai silpnas, sveikata pažeidžiama, gal ir su kauke nereikėtų lankytis susibūrimo vietose. Bet mus turėtų kontroliuoti ne baimė, o sveikas protas“, – neabejojo V. Vyšniauskas.
Jis prisiminė ir Lietuvoje viešėjusį bei koronavirusu užsikrėtusį italų pedagogą Enrico Reggioli, kurį savo iniciatyva pasikvietė į Lietuvą. Vos koronavirusas išplito tarp LNOBT atlikėjų, buvo kalbančių, kad ligą galėjo įvežti šis žmogus. Tačiau V. Vyšniauskas taip nemano.
„Tai – komiška istorija. Mes su juo susipažinome Niujorke. Jis yra puikus specialistas. Sakau: „Enrico, atvažiuok į Lietuvą. Lietuva Europoje yra kone pati saugiausia. Baltijos šalyse – patys žemiausi koronos rodikliai.“ Taip ir buvo, jeigu prisiminsime birželio pabaigą ir liepą.
Visą liepą jis galvojo porą savaičių, derinosi. Pagaliau nusprendė atskristi liepos 30 dieną. Atskridęs plaudavosi rankas ties kiekvienu kampu. Mes į „Maximą“ su žmona einame be kaukių, jos tuo metu buvo neprivalomos, jis – su kauke.
Paradoksas: jis tikrai nesitikėjo šito viruso kur nors pasigauti. Kadangi saugojosi, išties prasirgo maždaug tik 4–5 dienas. Jo temperatūra buvo gal iki 38 laipsnių maksimaliai pakilusi apie porą dienų. Gal penkioms dienoms dingo uoslė, ir viskas. Daugiau – jokių simptomų. Jis jau po savaitės galėjo būti išleistas iš ligoninės. Tik jo testai nuolat buvo teigiami, nes, kaip sakė medikai ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai, matyt, nosiaryklėje užsiliko viruso liekanų“, – prisiminė V. Vyšniauskas ir ragino visus stiprinti savo imunitetą.
Greitai dainininko žmona ir sūnus atliks antikūnų tyrimą. Tada ir paaiškės, ar sūnus išties nesirgo koronavirusu, ar sirgo, bet be simptomų.
O V. Vyšniauskas planuoja netrukus tapti kraujo plazmos donoru, kad padėtų pasveikti kam nors kitam, tebesergančiam COVID-19 liga. Imuninėje pasveikusio nuo COVID-19 ligos kraujo plazmoje yra antikūnų, neutralizuojančių „SARS-CoV-2“ virusą. Sunkiai sergančiam pacientui perpylus pasveikusių asmenų plazmą galima „sutaisyti“ trūkstamą imuninės sistemos grandį.