Skirtingi hepatitai – skirtingos ligos
Apie hepatitą ir žarnyną profesorius papasakojo Žinių radijo laidoje „Sveikatos laikas“.
Dar, rodos, visai neseniai, hepatito diagnozė buvo itin gąsdinanti. Tačiau kepenų ligų gydymo galimybes labai pakeitė naujų antivirusinių vaistų atsiradimas.
Pasak prof. J. Kupčinsko, nauji antivirusiniai vaistai iš principo pakeitė hepatito B ir C gydymą: „Seniau, jei liga jau būdavo pažengusi ir dėl hepatito C įvykusi kepenų cirozė, vienintelė išeitis būdavo kepenų transplantacija. Gydydavome mažai efektyviais vaistais su daugybe šalutinių poveikių. Tai yra viena iš pagrindinių revoliucijų, kuri įvyko per pastarąjį dešimtmetį šioje srityje. Galime išgydyti hepatitą C praktiškai visiems.“
Tačiau skirtingi hepatito tipai sukelia skirtingas ligas. Štai B hepatitas yra sėkmingai kontroliuojamas vaistais, o hepatitas C, jei yra pastebėtas laiku, išgydomas. Visgi, didelė problema yra ta, kad daug žmonių, turinčių hepatitą C, to nė nežino.
„Lietuvoje turime puikią kompensacijos sistemą. Dar džiugu, kad nuo šių metų šeimos gydytojai patys galės atlikti tyrimus dėl hepatito C, tai padės surasti tuos pacientus, kurie užsikrėtę, bet to nežino. Tokių pacientų yra daug, turėtų būti apie 30-40 tūkstančių“, – sakė laidos pašnekovas.
Dažniausiai hepatitu C sergantis žmogus neturi jokių simptomų, o apie ligą sužino atsitiktinai, atlikus kepenų fermentų tyrimus. Tačiau gali būti ir kitas, liūdnesnis scenarijus – apie ligą žmogus sužino tada, kai atvyksta su kepenų ciroze, komplikacijomis arba, dar blogiau – kepenų vėžiu.
Gydytojas pasakoja, kaip nustatyti ligą: „Paprasčiausias yra antikūnų tyrimas prieš hepatitą C, jis parodo ligą. Taip pat ir su hepatitu B. Svarbu pasakyti, kad tie žmonės, kurie buvo kraujo donorais iki 1992-1993 metų, arba jiems perpiltas kraujas, tai didžiausios rizikos žmonės. Jie gali būti užsikrėtę hepatitu C ir apie tai nežinoti.“
Profesoriaus teigimu, Lietuvoje pagrindinis užsikrėtimo kelias buvo per kraujo perpylimą ir paėmimą iki jau minėtų metų, nes tuo metu šio viruso niekas netyrė. Tačiau dabar kraujo donorystė tikrai saugi ir nereikia bijoti kuo nors užsikrėsti.
„Dabar sanitarinės sąlygos gydymo įstaigose yra puikios, bet kartais pastebime, kad pacientai, atlikę tatuiruotes nelegaliuose salonuose, kai nėra gerų sanitarijos sąlygų, gauna infekciją, taip pat yra rizika užsikrėsti lytinių santykių metu. Ji nėra labai didelė, bet jei vienam šeimos nariui nustatytas virusas, kitam irgi reikia būtinai išsitirti. Galima užsikrėsti ir per intraveninius narkotikus, bet kol kas tai ne itin didelė galimybė“, – kalbėjo prof. J. Kupčinskas.
Be hepatito B ir C, yra ir A hepatitas, bet jis gana retas. Juo užsikrečiama per nešvarias rankas, nešvarią aplinką. Šio hepatito eiga dažniausiai būna ūmi, bet prognozės geros.
„Darželiuose, mokyklose būdavo, kad suserga visa klasė, visi pagelsta. Tėvai tada pirkdavo arbūzus ir visi būdavo labai laimingi. Hepatitas A išlieka mažiau išsivysčiusių šalių problema“, – laidoje pasakojo profesorius.
Kuo daugiau bakterijų žarnyne – tuo geriau
Profesorius laidoje papasakojo ir apie žarnyno mikrobiotą bei kaip bakterijos susijusios su sveikata. Šiuo metu, pasak profesoriaus, iki galo bakterijų vaidmuo žarnyne dar nėra išaiškintas, bet kai kas jau žinoma.
„Jos padeda virškinti, įsisavinti maistą žarnyne, taip pat dabar darosi aišku, kad jos padeda formuotis imunitetui. Mes visi gimstame sterilūs, žarnynas būna sterilus ir jau pačiomis pirmosiomis minutėmis po gimimo pradeda formuotis imunitetas. Nuo mamos, aplinkos į kūdikio organizmą atkeliauja pirmosios bakterijos, kurios ten apsigyvena ir pradeda daugintis. Iki paauglystės apsigyvena „gyventojai“, kurie yra būtini.
Pastebėta, kad moderniose civilizacijose bakterijų įvairovė žarnyne yra daug mažesnė nei prasčiau išsivysčiusiose šalyse. Ir ten, kur bakterijų mažiau, yra ir kitokių ligų. Higiena, sterilumas mūsų aplinkoje yra labai didelis. Kai kurie mokslininkai sako, kad reikia vaikams leisti turėti daugiau kontakto su aplinka ir tai yra labai svarbu mūsų imuniteto susiformavimui. Bet koks perteklinis antibiotikų vartojimas, jis mikrobiotai turi blogą įtaką“, – kalbėjo gydytojas.
Palyginus Indijos, Pietų Amerikos šalių gyventojus ir Vakarų Europos, net Lietuvos, mūsų mikrobiota daug skurdesnė.
„Ar tikrai tai smarkiai susiję su ligomis, nereikėtų gąsdinti, kol kas tai mokslinių tyrinėjimo objektas“, – sakė prof. J. Kupčinskas.
Bakterijos žarnyne ne tik gyvena, bet ir gamina įvairias medžiagas, kurios gali patekti į kraują. Yra kelios teorijos, kad per mažas bakterijų darbas vaikystėje vėliau gali skatinti ligų išsivystymą, nes organizmas neišmoksta pakankamai reaguoti į bakterijų pagaminamas medžiagas.
Įdomu tai, jog mityba daro labai didelę įtaką bakterijoms žarnyne, nes skirtingos bakterijos maitinasi skirtingais produktais. Pagal mitybą formuojasi ir žarnyno bakterijos.
„Mūsų tyrimai rodo, kad paveldimumas, genetika mikrobiotai turi labai nedidelę įtaką, iš esmės didžiausią įtaką daro mityba. Vegetaro žarnyne gyvenančios bakterijos yra visai kitokios nei žmogaus, kurio mityboje dominuoja riebalai.
Kas tikrai žinoma, kad kuo daugiau skirtingų bakterijų žarnyne gyvena, tuo geresnė žmogaus bendra būklė. Griežtai nereikėtų vartoti antibiotikų, kai jų nereikia. Pastebėta, kad mikrobiotą praturtina fermentuotas maistas – rauginti produktai, kombucha. Ką valgyti, kad mūsų mikrobiota būtų įvairi – taisyklės yra tos pačios. Visų pirma saikas, antra – maisto įvairovė“, – patarė gydytojas gastroenterologas.
