Erkę pavyko sėkmingai ištraukti. Be to, esu pasiskiepijusi nuo erkinio encefalito. Tačiau išties labai nemalonu, kad net centrinėje sostinės vietoje nesi saugus – atrodytų, ir žolė pievoje nupjauta. Tai kas tada darosi miškuose?“, - rašė Vilma.
Vilnietės klausimas privertė dar kartą susimąstyti – ar tikrai nušienauta pieva yra vienintelė priemonė prieš šiuos gajus kraujasiurbius? Kodėl nėra svarstomi cheminiai preparatai?
Sergamumo rekordai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 354 (90 proc. didesnis sergamumas nei praeitais metais per tą patį laikotarpį) erkinio encefalito (EE) ir 1477 (20 proc. didesnis sergamumas nei praeitais metais per tą patį laikotarpį) Laimo ligos (LL) atvejai.
ULAC medikai informuoja, kad EE ir LL atvejų kasmet daugėja. 2016 m. rugpjūtį EE susirgo 189 asmenys, o LL – 573. Per tą patį praeitų metų laikotarpį EE sirgo 64 asmenys, o LL – 385. Sergamumas erkių platinamomis ligomis šių metų rugpjūtį didžiausias per paskutinius 5 metus.
Specialistai primena, kad kasmet rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais stebimas rudeninis erkių pagausėjimas. Paprastai šis laikotarpis sutampa su derliaus nuėmimu bei miško gėrybių sezonu, todėl padidėja rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis.
Per didelė finansinė našta
Vilniaus miesto savivaldybės vicemeras Gintautas Paluckas pasakojo, kad argumentų prieš erkių naikinimą cheminėmis priemonėmis – nėra.
„Tikroji bėda ta, kad cheminiai preparatai efektyvūs tik dviem atvejais. Pirmiausia, teritorija, kuri purškiama, turi būti uždara, nesisieti su kitomis atviromis erdvėmis, miškingomis teritorijomis. Antra sąlyga – norint rezultato, reikia išpurkšti viską – hektarais. To padaryti neįmanoma, nes tai kainuoja labai nemažus pinigus“, - sakė vicemeras.
Jis pabrėžė, kad Vilnius – unikali Europos sostinė, kurios beveik pusę teritorijos sudaro žalios zonos.
„Kai kurios jų – miškingo tipo. Kitose sostinėse daugiau parkų, urbanizuotų vietų, kur jokia gyvūnija nesiveisia. O pas mus ir stirnos, ir lapės laksto, ir, savaime suprantama, veisiasi erkės. Vienintelis dalykas, ką galime padaryti – pjauti žolę. Jei pradėsime purkšti, pavyzdžiui, Vingio parką, kurio teritorija – 16 hektarų – tai kainuotų kosminius pinigus. Todėl žmonėms reikia priminti vilkėti tinkamą aprangą, grįžus iš lauko apsižiūrėti, bei skiepytis “, - patarė G. Paluckas.
Pašnekovas sakė, jog cheminis erkių naikinimas buvo svarstytas ne kartą, tačiau ši idėja kaskart atmesta, nes „atsitrenkdavo į neįveikiamą finansinę sieną“.
Prašymas buvo atmestas
Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas DELFI paaiškino, kad Lietuvoje registruotos cheminės priemonės (biocido), kuria būtų galima naikinti erkes viešojoje ar privačioje zonoje, nėra.
„Šiais metais esame bandę registruoti Pietų šalyse naudojamą cheminę medžiagą erkių naikinimui. Lietuvoje biocidus registruojanti tarnyba parengė prašymą, tačiau jis buvo atmestas argumentuojant, jog purškiant pievas žūtų ir tuo metu esanti nekontroliuojama, naudinga fauna: skruzdėlės, bitės ir kt“, - teigė jis.
Biologas patarė, kad dabar apsisaugoti nuo erkių Lietuvoje galima tik šiais būdais:
- nuolat pjaunant žolę,
- plotuose nepaliekant pernykščių lapų ir pernykštės žolės stabarų,
- skiepijantis.
„Remiantis kolegų Pietų Europos šalyse ir įmonių grupės „Rentokil“, kuriai priklauso ir mūsų bendrovė, patirtimi, cheminis naikinimas yra efektyvus tiek bendro naudojimo zonose, tokiose kaip: pievos, parkai, tiek ir individualių namų žaliuosiuose plotuose. Plotai purškiami tik kartą du per sezoną. Purškiami tik labiausiai užkrėsti plotai, t.y., kur didžiausia erkių populiacija, kur aptinkamos Laimo ligą ir erkinį encefalitą pernešančios erkės. Cheminė medžiaga paskleidžiama ant žolės ir krūmų, medžiai ir kiti augalai nėra purškiami. Cheminio naikinimo efektyvumą parodo ir giminingų nariuotakojų naikinimas, tokių kaip paukštinės erkutės“, - tikino pašnekovas.
Nesukurkime erkėms slėptuvių
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys sakė, kad cheminių priemonių taikymo poveikį gamtai išmatuoti sunku.
„Didelės tragedijos veikiausiai nebūtų. Tačiau reikėtų išvis šnekėti – ar toks jų išnaikinimas yra įmanomas. Mano manymu, tokia strategija veiktų tik nedidelėje teritorijoje, namų valdoje, kur nebūtų pašalinių erkių pernešėjų, tokių kaip katės, šunys ar kiti žinduoliai. Panaudojus cheminį preparatą erkės žūtų (kaip ir kiti bestuburiai toje vietoje), tačiau po kurio laiko erkės pamažu grįžtų“, - sakė L. Budrys.
Pašnekovas taip pat svarstė, kad cheminės priemonės gali būti nesaugios ir žmonių sveikatai, ypač mažiems vaikams, kurie mėgsta ropinėti po veją.
„Geriausia, ką galima patarti – rūpintis savo aplinka. Šienauti ją, rinkti šiukšles, prižiūrėti, kad pakampiai nebūtų „užleisti“ dilgėlėmis bei krūmynais. Jei nebus pavėsio, slėptuvės – erkės nesirinks tokios vietos“, - tikino vyr. specialistas.
Gamtininkas nesiryžo vertinti, ar dabar erkių daugiau nei seniau, mat nors jis pats daug laiko praleidžia gamtoje, tačiau kraujasiurbiai jo nemėgstantys.
Paneigė populiarų mitą
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos pavaduotojos medicinos entomologės Mildos Žygutienės, daugelis klaidingai mano, kad sovietmečiu erkės buvo naikinamos cheminiais preparatais.
„Vis dar daugelis tiki, kad sovietiniais laikais virš visų miškų ir pievų skraidydavo „kukurūznikai“ ir purkšdavo jas. Taip nebuvo. Jei ir buvo pavieniai atvjejai, kaip taip naudota chemija, tai tik – prieš medžių kenkėjus. Tačiau Lietuvoje mano žiniomis chemija niekada nebuvo panaudota erkių kontrolei“, - sakė M. Žygutienė.
Medicinos entomologės teigimu, Europoje nėra palankiai vertinamas cheminis erkių reguliavimas, be to, tai – išties brangus planas.
„Blogiausia tai, kad visi labai atsainiai kalba apie pievų pjovimą, o tai – nepaprastai efektyvi priemonė. Jei parkus prižiūrėtume taip, kaip juos dera prižiūrėti, rezultatai būtų geresni. Neleiskime jiems apaugti krūmokšniais bei žole iki pusiaujo – tada ir problemų mažiau turėtume“, - įsitikinusi M. Žygutienė.
Specialistė priminė, kad erkės aktyvios nuo kovo pradžios iki tada, kai užšals žemė.
„Šiemet erkėms pakako drėgmės, nebuvo jokių sausrų. Lietuvoje joms veistis yra labai geros sąlygos. Dėl to šiemet ir sergamumas erkių platinamomis ligomis – erkiniu encefalitetu bei Laimo liga - yra didesnis“, - sakė ji.
Tiek Lietuvoje, tiek Europoje nuo 1990 m. ženkliai padidėjo erkių gausa bei sergamumas jų platinamomis ligomis. Dėl to, pašnekovės teigimu, kalta klimato kaita. Baltijos šalyse, tiesa, sergamumas yra didžiausias.