– Kardiologai, kalbėdami apie širdies ir kraujagyslių ligas, neretai pamini aterosklerozę. Papasakokite, kas tai yra?
– Aterosklerozė yra sisteminė liga. Ji atsiranda, kai organizmo kraujagyslėse kaupiasi aterosklerotinės plokštelės, kurios dažniausiai susideda iš riebalų ir jungiamojo audinio.
Aterosklerozę sukelia labai daug faktorių. Dažniausiai girdime, kad cholesterolis sukelia aterosklerozę, tačiau tai nėra vienintelis veiksnys.
Yra manoma, kad vidinis kraujagyslių sluoksnis (endotelis) yra vienas esminių ligos vystymosi mechanizmų. Kai organizmas per gyvenimą yra veikiamas įvairių veiksnių – aukšto spaudimo, aukšto cholesterolio, rūkymo ir uždegimo - tuomet endotelis įtrūksta ir blogasis cholesterolis bei kraujo dalelės per tuos įtrūkimus patenka į endotelį. Ten blogasis cholesterolis kaupiasi ir aktyvuojasi apsauginis organizmo atsakas. Tada į vidinį kraujagyslės sluoksnį patenka kraujo dalelės monocitai, kurios tampa makrofagais, pradeda „valgyti“ tą blogąjį cholesterolį ir virsta putliosiomis ląstelėmis. Dėl to formuojasi aterominė plokštelė, kuri palaipsniui didėja. Kartu atsiranda ir uždegimas.
Aterosklerozė klastinga tuo, kad vystosi ilgą laiką, daug metų ir dažnai prasideda nuo vaikystės. Yra pastebėta, kad mažiems vaikams jau randamos nežymios cholesterolio sankaupos kraujagyslėse. Visą gyvenimą procesas po truputį progresuoja ir vyrams dažnai nuo 45-55 metų, moterims nuo 55-65 metų, atsiranda ligos simptomai.
Aterosklerozė pradeda vystytis įvairiose organizmo kraujagyslėse. Pirma pažeidžiamos kojų kraujagyslės. Vėliau atsiranda pažeidimai kitose organizmo kraujagyslėse – tai gali būti aorta, miego arterijos, galvos smegenų ir, aišku, širdies koronarinės kraujagyslės.
Aterosklerozinės plokštelės bėdas gali sukelti dviem būdais. Kai kraujagyslės susiaurėja tam tikroje vietoje, atsiranda tų audinių išemija, jie pradeda gauti nepakankamai kraujo, su juo ateinančio deguonies ir tai gali sukelti skausmą. Antras būdas yra kai tos aterosklerotinės plokštelės plyšta, kraujagyslės viduje susidaro kraujo krešulys ir ji užsikemša. Tada mes dažnai matome pacientus, kuriuos ištinka infarktas ar galvos smegenų insultas. Dažnai pirmas aterosklerozės simptomas būna kraujagyslės užsikimšimas ir suserga iki tol save sveikais laikę žmonės.
Jeigu aterosklerozė progresuoja kojų kraujagyslėse, nustatoma periferinė arterijų liga. Tuomet kojų raumenys gauna nepakankamai kraujo ir atsiranda kojų skausmai. Tokie pacientai su laiku vis mažiau gali sportuoti, atsiranda skausmai bėgant ir vėliau vaikštant. Jie gali nueiti vis mažesnį atstumą. Tai vyksta dėl to, kad kojų kraujagyslės tampa stipriai susiaurėjusios.
– Ar aterosklerozė visiems prasideda vaikystėje?
– Nustatyta, kad daugeliui aterosklerozės procesas prasideda vaikystėje, bet stipriai progresuoja tik pasiekus vyresnį amžių. Nemaža daliai žmonių aterosklerozė gali būti pažengusi, bet jie nugyvena iki senyvo amžiaus ir nepasireiškia jokios rimtesnės ligos. Čia didelę įtaką turi genai ir gyvenimo būdas.
Miokardo infarktą sukelia ne viena priežastis, turi būti keli faktoriai, esantys vienu metu. Tai yra kaip organizmo aviakatastrofa. Turi būti nepalankios oro sąlygos (daug rizikos faktorių), orlaivio gedimas (infekcija organizme, organizmo polinkis sudaryti krešulius) ir piloto klaida (per didelis fizinis krūvis, aukštas kraujospūdis ar labai didelis stresas). Įvyksta organizmo katastrofa. Pagrindiniai aterosklerozės rizikos faktoriai – rūkymas, antsvoris, aukštas kraujo spaudimas,nejudra, taip pat cukrinis diabetas. Daugeliui šių faktorių sukritus į vieną vietą aterosklerotinė plokštelė plyšta ir užkemša kraujagyslę bei įvyksta infarktas arba insultas. Dažniausiai nėra taip, kad dėl tai įvyktų tik dėl vieno rizikos veiksnio.
Pastebėta, kad aterosklerotinėse plokštelėse kaupiasi uždegimas ir kuo daugiau uždegimo, tuo daugiau aterosklerozės. Tai susiję ir su amžiumi, kuo vyresnis amžius, tuo didesnis aplink kraujagysles uždegimas ir aterosklerozė greičiau progresuoja. Vieni stengiasi gyventi sveikai ir dažnai nepasireiškia ryškesnių ligų, o kiti ir suserga.
– Visgi blogasis cholesterolis aterosklerozei turi didelės įtakos?
– Blogojo cholesterolio mums nereikia tiek, kiek mes jo turime. Pastebėta, kad nuo cholesterolio koncentracijos labai priklauso aterosklerozės paplitimas.
Kai žmonėms blogojo cholesterolio kiekis būna žemas (mažiau negu 1,5 mmol/l), tai aterosklerozės organizme beveik nenustatoma. Kai yra iki 2,6 mmol/l, tada aterosklerozė organizme nustatoma iki 33 proc. žmonių. Jei daugiau nei 4,2 mmol/l, tada aterosklerozė įvairiose vietose nustatoma virš 60 proc. žmonių – ne tik kojose, bet ir kakle, širdyje, pilvo kraujagyslėse. Yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp blogojo cholesterolio koncentracijos ir aterosklerozės paplitimo. Tuo yra paremtas gydymas vaistais, mažinančiais cholesterolio koncentraciją organizme ir sveikas gyvenimo būdas, kuris netiesiogiai padeda cholesterolį kontroliuoti ir reguliuoti.
– Kaip mūsų kraujagyslėse atsiranda cholesterolio?
– Trečdalį cholesterolio mes gauname su maistu, o du trečdalius pasigaminame patys, todėl dažnai stebimas genetinis polinkis. Jeigu, tarkime, tėvai turėjo aukštą cholesterolį, tai didelė tikimybė, kad ir vaikai turės. Tokiems žmonėms gyvenimo būdo korekcija, riebaus maisto mažinimas turi mažesnę įtaką, nes organizmas ir taip pats daugiau negu įprasta gamina cholesterolio.
Visgi, jei mes valgysime daug kaloringo maisto, riebios mėsos, tai natūraliai pakelsime cholesterolį.
Organizme cholesterolis naudojamas ląstelių sienelių gamybai, iš jo gaminasi lytiniai hormonai, ta medžiaga mums yra būtina, tačiau kai jos būna per daug, ji būna žalinga.
Gali žmogus labai sveikai gyventi, bet jei yra genetinis polinkis, tai pilnai rizikos panaikinti tikriausiai nepavyks. Sveiko gyvenimo būdu galima sumažinti ligos tikimybę arba ją atitolinti. Reikia tą žinoti, ir jei yra aukštas cholesterolis, reikia jį gydyti.
– Kokios yra aterosklerozės komplikacijos?
– Komplikacijos priklauso nuo to, kuri kraujagyslių vieta pažeidžiama. Jeigu pažeižiamos širdies kraujagyslės – gali atsirasti krūtinės angina ar miokardo infarktas, jei kojų - nustatomas protarpinis šlubavimas ir kojų kraujagyslių stenozės. Žmonėms, sergantiems diabetu, aterosklerozė progresuoja žymiai greičiau nei jo neturintiems ir dažnai kraujagyslės būna stipriai pakenktos. Dažnai reikia tas kraujagysles praplėsti, o kai nėra galimybų to atlikti būna, kad tenka šalinti pirštus, galūnes.
Jei aterosklerozė progresuoja smegenyse, dažniausiai miego arterijose, tai tada gali įvykti išeminis insultas. O jei tai vyksta, žarnų ar inkstų kraujagyslėse, gali įvykti mezezterinių kraujagyslių išemija arba inkstų infarktas.
– Ar galima apsisaugoti nuo aterosklerozės padarinių?
– Taip, galima. Norėdami sumažinti tikimybę susirgti infarktu, insultu ar kitomis panašiomis ligomis reiktų vartoti gydytojų paskirtus vaistus dėl aukšto kraujo spaudimo ir aukšto cholesterolio koncentracijos. Reiktų sumažinti svorį (jei turite antsvorio), valgyti daug vaisių, daržovių. Vengti valgyti daug saldumynų, mėsos ar perdirbtų produktų. Reikia kasdien bent 30 minučių užsiimti kokia nors aktyvia veikla, mesti rūkyti (jei rūkote) ir sumažinti suvartojamo alkoholio kiekį iki 2 gėrimų per dieną vyrams ir ne daugiau 1 gėrimo moterims.
Kardiologas Rokas Šerpytis apie kraujo spaudimą: