Testui atlikti imamas kapiliarinis kraujas (iš piršto), naudojamos vienkartinės priemonės, jo patikimumas – 99,96 proc. Greitasis ŽIV testas nustato ŽIV antikūnus organizme, kurie aptinkami praėjus 3 – 4 savaitėms nuo galimo užsikrėtimo. Per greičiau nei minutę išryškėja vienas arba du burbuliukai. Vienas – testas neigiamas, du – paciento kraujyje rasta ŽIV pėdsakų.
Prie akcijos prisidėti praeivius kvietė ir Ruslanas. Vyriškiui ŽIV infekcija nustatyta 2003 metais.
„Vienam draugui jau anksčiau buvo diagnozuotas ŽIV. Kai aš jam papasakojau, kaip jaučiuosi, jis patarė pasitikrinti. Mano motina – daktarė ir ji negalėjo suprasti, kas su manimi darosi. Manė, kad keistu gripu susirgau – aukšta temperatūra, nuolat skauda nugarą. Temperatūros net vaistais neina „numušti“. Nieko nevalgai, blogai jautiesi, viskas netinka, net miegoti neina. Kitiems žmonėms būna bėrimas, vėmimas, viduriavimas, tačiau man to nebuvo“, - pasakojo jis.
Praėjus 9 dienoms Ruslanas pabudo visiškai sveikas. Visgi draugas patarė nenumoti ranka ir kreiptis į medikus. Diagnozė – ŽIV infekcija.
„Čia buvo prieš 13 metų. Tais laikais išgirsti tokią diagnozę buvo it prakeiksmas. Neturėjau jokios informacijos. Kažkur buvau girdėjęs, kad čia labai baisu ir tiek. Esu gi matęs variantų, kai žmonės bijo, jog sergantis AIDS net šalia stovėtų. Tą dieną bijojau net namo grįžti, kad namiškių neužkrėsčiau. Nuolatinėje baimėje gyvenau. Savaitę nėjau namo. Tėvas surado, parsigabeno ir iškvotė. Atvirai kalbant, nesitikėjau, kad taip ramiai sureaguos“, - pripažįsta pašnekovas.
Dar kartą apsilankęs pas gydytoją Ruslanas turėjo begalę klausimų. Vyriškio teigimu, prireikė bent trejų metų susitaikyti su savo diagnoze.
„Šiandien nebūtų taip sunku. Anuomet informacijos buvo mažiau. Negalėjau pagalbos linijon paskambinti ir išlieti širdį ar paklausti kažko, ko nežinau. Viską teko savo kailiu išbandyti, surasti, suprasti“, - sako jis.
Ruslano teigimu, visuomenėje yra daug dezinformacijos apie ŽIV, AIDS. Taip pat ir nenoro sužinoti.
„Pavyzdžiui, daugelis mano, kad jei sergu aš, tai būtinai ir mano antra pusė serga. Aš, žinodamas, kad sergu pavojinga liga, turiu visais būdais apsaugoti kitą žmogų. Kai susirgau, buvau vienišas. Tačiau draugę susiradau kiek vėliau ir jai iškart pasakiau, kokia mano bėda. Arba priims mane tokį, koks esu, arba iškart išeis. Ji liko ir drauge esame jau 8 metus. Ji sveika, neserga“, - patikino Ruslanas.
Ruslanas užsikrėtė „per injekcijas“, tačiau plačiau pasakoti apie tai nepanoro.
„Visgi negalvokite, kad AIDS – gėjų, narkomanų ir prostitučių liga. Dabar tenka nemažai bendrauti su sergančiaisiais. Tai paprasti žmonės“, - reziumavo jis.
ŽIV infekcija – ne mirties nuosprendis
Nevyriausybinės organizacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis džiaugėsi, kad šiandien išsitirti dėl ŽIV labai paprasta.
„Jau 16 metų užsiimame ŽIV ir lytiškai plintančių ligų profilaktika. Labai lėtai, bet tendencijos keičiasi – daugiau žinome apie rizikos veiksnius, žmonės nebebijo pasitikrinti dėl ŽIV. Kai, pavyzdžiui, tokią pasitikrinimo nuo ŽIV akciją surengėme prieš 5 metus, sulaukdavome pasipiktinomo šūksnių, ką mes čia siūlome, negi įtarinėjame žmogų sergant. Tarsi čia būtų įžeidimas. Šiandien žmonės dėkoja, galėdami greitai, anonimiškai sužinoti savo ŽIV statusą“, - DELFI sakė S. Kulšis.
Greitasis INSTI testas – unikalus būdas vos per 1 minutę sužinoti savo ŽIV statusą.
Testui atlikti imamas kapiliarinis kraujas (iš piršto), naudojamos vienkartinės priemonės, jo patikimumas – 99,96 proc. Greitasis ŽIV testas nustato ŽIV antikūnus organizme, kurie aptinkami praėjus 3 – 4 savaitėms nuo galimo užsikrėtimo. Laikas nuo užsikrėtimo iki testais aptinkamo antikūnų kiekio nustatymo vadinamas inkubaciniu („lango“) periodu, todėl greitąjį ŽIV testą kviečiame atlikti ne anksčiau nei praėjus 3 savaitėms nuo rizikingo elgesio.
Testo atlikimo metu užtikrinamas konfidencialumas, suteikiama ikitestinė ir potestinė konsultacija.
Savo statuso žinojimas leidžia nuo užkrėtimo apsaugoti savo artimuosius, laiku gauti gydymą ir sustabdyti ŽIV ligos progresavimą bei ŽIV užsikrėtusiai nėščiai moteriai užkerta galimybę ŽIV užkrėsti savo kūdikį nėštumo, gimdymo metu bei maitinant krūtimi.
Jei tyrimo rezultatai teigiami, žmogus nepaliekas vienas – yra daug skirtingų socialinių darbuotojų, psichologų, padedančių nurimti ir pradėti gydytis.
Šiandien ŽIV infekcija nėra mirties nuosprendis. Yra vaistai, kuriais galima gydyti ŽIV ligą. Tai antiretrovirusiniai vaistai, kuriuos atsižvelgdamas į paciento būklę, skiria ŽIV ligą gydantis gydytojas. Vaistai pacientui nekainuoja, jie pilnai kompensuojami. Vaistai slopina viruso dauginimąsi ir gydo ligas, kurias sukelia ŽIV. Deja, vaistų, kurie galėtų pilnai išgydyti ŽIV, nėra.
„Labai svarbu laiku sužinoti savo statusą, nes ŽIV nešiotojas nėra tas pats, kaip AIDS pacientas. ŽIV infekuotas asmuo gali nugyventi pilnavertį gyvenimą. Susirgimą AIDS liga lemia viruso krūvis. Jei žmogus nežino, kad yra infekuotas, jo imunitetas silpnėja, jis nevartoja vaistų, atsiranda daug papildomų infekcijų ir ligų, o galiausiai – ir AIDS, dėl ko žmogus gali mirti“, - skirtumus aiškino pašnekovė.
S. Kulšis pagailestavo, kad Lietuvoje antivirusinis gydymas prieš ŽIV virusą yra neretai pavėluojamas, todėl yra mirčių, kurių būtų buvę galima išvengti.
„Jei žmogui vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, jo išgyvenamumo šansai daug didesni. Taip pat ir su ŽIV infekcija. Jei nustatome, kad žmogus yra viruso nešiotojas, jis pradeda efektyvų gydymą ir gyveną įprastinį gyvenimą“, - sakė „Demetra“ vadovė.
Yra trys ŽIV plitimo būdai
1. Lytinių santykių metu. ŽIV gali plisti per visų rūšių lytinius santykius: heteroseksualius ar homoseksualius, oralinius ir analinius, jeigu vienas iš partnerių yra užsikrėtęs.
2. Per kraują (parenterinis): dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis (pvz., vartojant narkotikus), perpilant kraują.
3. ŽIV užsikrėtusi motina gali užkrėsti savo vaiką (perinatalinis, vertikalus ŽIV perdavimo būdas) nėštumo, gimdymo metu arba maitinant krūtimi.
ŽIV neužsikrečiama naudojantis tuo pačiu tualetu, baseinu, indais ar per vabzdžių (pvz., uodų, erkių) įkandimus. ŽIV neperduodamas per kasdienius kontaktus, pvz., rankos paspaudimą sveikinantis ar apsikabinant.
„Deja, Lietuvoje statistika blogėja. Kaip ir visame regione, ŽIV infekcija plinta, mes jos nesuvaldome. Mes bene vienintelė valstybė ES, kurioje gana aukšti barjerai, kad žmonės galėtų išsitirti. Žmogus turi mokėti už tyrimą, turėti šeimos gydytojo siuntimą. Todėl visos šios savaitės metu visoje Europoje galima nemokamai išsitirti dėl ŽIV. Iki 2030 m. JT planuoja visiškai išnaikinti AIDS, o iki 2020 m. siekiama, kad 90 proc. ŽIV infekuotųjų būtų identifikuoti, gydytųsi ir pilnai kontroliuotų ligą“, - pasakojo S. Kulšis.
Pašnekovė taip pat pabrėžė, kad senoviniai mitai, kaip atrodo ŽIV infekuotas asmuo, turėtų būti sugriauti.
„Tai nebėra narkomanų liga. Ligos paveikslas jau seniai pasikeitė. Virusas pateko į plačią visuomenę. Žinoma, yra tam tikros jautrios visuomenės grupės, kurios rizikuoja labiau, tačiau ir kostiumuoti žmonės gali būti viruso nešiotojai“, - sakė S. Kulšis.
Daugiau informacijos apie tai, kur galima pasitikrinti, rasite čia.