Lietuvoje 2015 m. mirė 41 776 žmonės, t. y. 1 524 asmenimis daugiau negu 2014 metais. Išankstiniais duomenimis 1000 gyventojų 2015 m. teko 14,4 mirusiojo (2014 m. – 13,7/1000 gyventojų).
Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų išlieka nepakitusi. Trys pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys 2015 m. sudarė 84,1 proc. visų mirties priežasčių. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė, t.y. 56,5 proc., nuo piktybinių navikų – 20,0 proc., o nuo išorinių mirties priežasčių – 7,7 proc. visų mirusiųjų.
Tiesa, šios priežastys aktualios tik suaugusiems. Vaikų ir naujagimių mirčių priežastys buvo kitokios. Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (49,6 proc.), piktybiniai navikai (12,4 proc.), nervų sistemos ligos (9,1 proc.) ir kraujotakos sistemos ligos (6,6 proc.). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo įgimtos formavimosi ydos (38,6 proc.) ir perinatalinio laikotarpio ligos (34,8 proc.).
Vilties yra
Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Kardiologijos ambulatorinio skyriaus ir Išeminės širdies ligos profilaktikos sektoriaus vadovas, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Rimvydas Šlapikas tokia statistika nustebintas nebuvo. Jo teigimu, panaši statistika - visame Vakarų pasaulyje.
Tad kas gi ta pagrindinė lietuvius „šienaujanti“ diagnozė?
Jis pabrėžė, kad tai yra daugiapriežastinė patologija.
„Ji vystosi visą gyvenimą ir turbūt šiek tiek priklauso nuo mūsų, šiauriečių genotipo, Šiaurės Europoje gyvenančių žmonių įpročių. Mes galbūt valgome kiek per riebiai, daugiau kiaulienos, sviesto, riebių sūrių – tai mūsų įpročiai. Nejudra šiandien mažėja, ypač jauni žmonės sportuoja vis daugiau, mažiau ir rūko. Pamažu bandome mažinti įpročius, galinčius sukelti širdies ligas, deja, turime tai, ką turime – rizikos veiksniai iki šiol nepakitę. Tiesa, net sumažinus ar eliminavus šiuos veiksnius, nesitikėkite žaibiškų rezultatų, jie pasireikštų po kelerių metų. Širdies liga vystosi daug metų. Pavyzdžiui, aterosklerozės atveju aterosklerozinė plokštelė formuojasi daug metų, auga iš lėto. Žinoma, procesą stabdyti privalome“, - teigė Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas.
Tam yra du būdai.
„Pirma, tai mūsų gyvensenos keitimas. Turime geriau maitintis, vartoti mažiau sočiųjų riebalų, kiaulienos ir pan., daugiau judėti, atsikratyti antsvorio, koreguoti savo kraujo spaudimą. Jei žmogus serga cukralige, ją reikia atidžiai gydyti vaistais. Antrasis širdies ligų gydymo būdas – medikamentinis. Ir cholesterolį galima gydyti vaistais, statinais. Medikamentais gydomas aukštas spaudimas. Tam turime daug gerų ir kompensuojamų vaistų. Kartais žmogus iš inercijos pamiršta, praleidžia vaistų dozę ir ne visada kontroliuoja savo spaudimą. Belieka, kad visi reikalingi vaistai šeimos gydytojų pagalba rastų kelią pas tuos pacientus, kuriems to reikia. Mano gaida yra optimistinė“, - nuramino pašnekovas.
Paklaustas, kokio amžiaus žmonės turėtų labiausiai suklusti dėl išeminių širdies ligų pavojaus, profesorius priminė apie Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
„Ji daugiau ar mažiau orientuota į 40-60 metų žmones. Šie žmonės, nepriklausomai dėl ko kreipiasi į gydytojus, yra ištiriami ir dėl širdies ligų rizikos veiksnių – matuojamas spaudimas, cholesterolio kiekis, antsvoris, gliukozės koncentracija. Jei nustatoma, kad pacientas – aukštos rizikos, jis toliau siunčiamas kardiologų priežiūron. O mes jau toliau tiriame, ieškome, ar nėra kraujagyslių ligų, ar nėra širdies padidėjimo ir pan. Ši programa jau duoda savo rezultatus. Šiemet šventėme šios programos dešimtmetį ir, manau, kuo tuoliau, tuo rezultatai bus akivaizdesni.
Panaši situacija, neabejotinai, yra ir kitose išsivysčiusiose šalyse – nors paplitimas ir mažesnis, nei Lietuvoje, tačiau išeminės širdies ligos yra pagrindinė mirštamumo priežastis. Belieka tikėtis, kad civizilacija jau suvokia šias grėsmes ir turėdama resursų, įveiks pagrindinius rizikos veiksnius. Manau, einame teisingu keliu“, - reziumavo R. Šlapikas.
Trumpai apie širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą
Ši programa yra skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų, jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra didelė, jis siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti, o prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad vieną kartą per metus nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.