Didelis mirštamumas
Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – vienas didžiausių Europoje, daugiau nei du kartus viršijantis Europos Sąjungos vidurkį. Pasaulio mirtingumo vidurkis nuo širdies ir kraujagyslių ligų – apie 29 proc., deja, net 56 proc. lietuvių miršta nuo šių ligų. Vyrai kraujotakos sistemos ligomis pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau nei moterys, todėl darbingo amžiaus vyrų miršta beveik triskart daugiau nei šio amžiaus moterų. Moterų mirtingumas dramatiškai padidėja po menopauzės ir pralenkia vyrų mirtingumą.
Kasmet Lietuvos ligoninėse gydoma daugiau nei 7 tūkst. miokardo infarktu sergančių pacientų. Kiekvieną dieną miokardo infarktas Lietuvoje ištinka apie 20 žmonių, 3 iš jų miršta. Pastaruoju metu miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių – daugėja pacientų, vos perkopusių 30 metų.
Aterosklerozės rizikos veiksniai
Širdies raumenį maitina ir ją deguonimi aprūpina vainikinės širdies arterijos. Sveikomis vainikinėmis arterijomis kraujas teka laisvai. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį, ir žmogus pajunta pirmąjį simptomą – skausmą krūtinėje, kurį sukelia deguonies trūkumas. Šis skausmas yra vadinamas krūtinės angina. Tada diagnozuojama išeminė širdies liga, t. y. pažeistų, susiaurėjusių vainikinių arterijų liga. Šių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė.
Aterosklerozės priežastis – cholesterolio sankaupos vidinėje kraujagyslės sienelėje ir aterosklerozinės plokštelės susiformavimas. Ties tokia plokštele labai greitai gali susidaryti krešulys, kuris trukdo kraujui tekėti į širdį. Aterosklerozė ilgai gali progresuoti nebyliai, todėl pirmą kartą apie ją galima sužinoti tik netikėtai ištikus miokardo infarktui arba insultui. Aterosklerozę lemia rizikos veiksniai, kurių galima išvengti.
Yra trys pagrindiniai nekeičiamieji (tie, kurių negalima valdyti) rizikos veiksniai: paveldėtas polinkis sirgti širdies ligomis, lytis (vyrai serga dažniau) ir amžius. Tačiau svarbiausius ir daugiausia žalos sukeliančius veiksnius valdome mes patys. Pagrindiniai rizikos veiksniai yra kraujo riebalų arba lipidų (cholesterolio) perteklius kraujyje, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas ir rūkymas. Rizika taip pat padidėja sergant cukriniu diabetu, mažai sportuojant, nuolat nerimaujant ir persivalgant.
Pirmosios valandos – auksinės
Kai aterosklerozės pažeista kraujagyslė užkemšama, tam tikra širdies raumens dalis negauna deguonies, apmiršta ir nustoja dirbti. Įvyksta miokardo infarktas, kuris neretai baigiasi mirtimi. Dažniausiai infarktas prasideda netikėtai, paryčiais. Infarktą išprovokuoti gali didelis stresas, sunkus fizinis krūvis, gausus rūkymas, alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, per dažnas pulsas, tačiau neretai infarktas ištinka tarsi be priežasties. Svarbu žinoti pirmuosius infarkto požymius, nes kiekviena minutė gali padėti išgelbėti gyvybę.
Svarbu laiku gauti tinkamą medicininę pagalbą, kad būtų išsaugota kuo daugiau gyvybingo širdies raumens. Kol atvyks gydytojas, reikėtų išgerti tabletę aspirino ir sučiulpti nitroglicerino tabletę arba ligoniui papurkšti nitratų aerozolio po liežuviu, skirti nuskausminamųjų, jeigu reikia – mažinti per didelį kraujospūdį ar per dažną pulsą. Jei esate vienas namuose – atsirakinkite duris, kad greitosios pagalbos darbuotojai galėtų greičiau patekti į vidų.
Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį. Pirmosios valandos ištikus infarktui – pačios svarbiausios, jos dar vadinamos auksinėmis valandomis: būtent tada išsaugoma gyvybė, išvengiama neįgalumo.
Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai
Kiekvienais metais pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 16,7 mln. žmonių. 2015 m. pristatyti Europos sergamumo ŠKL epidemiologiniai tyrimo duomenys atskleidė, kad išeminė širdies liga yra pagrindinė mirties priežastis, dėl kurios miršta 19 proc. vyrų ir 20 proc. moterų. Tai yra gerokai daugiau nei moterų, mirštančių nuo krūties (2 proc.) vėžio, arba vyrų, mirštančių nuo plaučių vėžio (6 proc.).
Minėtas tyrimas taip pat atskleidė, kad 28 Europos šalių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė siekė 80,6 m. (83,3 m. moterims ir 77,8 m. vyrams). Mažiausia vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – 68,5 m. − fiksuota Lietuvoje, didžiausia − Italijoje (80,3 m.) Per analizuojamą 2003–2013 m. laikotarpį vyrų vidutinės gyvenimo trukmės pokytis (padidėjimas) mažiausias buvo Lietuvoje (2,1 m.), didžiausias − Estijoje (6,4 m.) Tyrimo duomenys kelia didžiulį susirūpinimą ir reikalauja šiai problemai skirti daugiau dėmesio nei iki šiol.
Pirmieji miokardo infarkto simptomai:
• spaudimo, plėšimo, veržimo jausmas arba skausmas už krūtinkaulio, kairėje arba dešinėje krūtinės ląstos pusėje;
• skausmas gali plisti į kaklą, žandikaulį, rankas, pečius, nugarą ir duobutės sritį;
• skausmo trukmė – nuo 20 min. iki kelių valandų;
• skausmą gali išprovokuoti neįprastai didelė fizinė arba emocinė įtampa;
• skausmas neišnyksta net sučiulpus nitroglicerino tabletę;
• gali kamuoti dusulys, pykinimas, vėmimas, prakaitavimas, širdies plakimas, baimė, neišvengiamos mirties jausmas ir sąmonės netekimas.
Atsiradus bent vienam iš šių simptomų, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją arba skambinti tel.: 033, 112.