„Delfi“ skaitytoja Jolanta savo kraujo tyrimuose pastebėjo, kad aptikta Helicobacter Pylori bakterija.
„Ką tai reiškia? Ar tai pavojinga?“ – paprašė perduoti klausimą sveikatos specialistui moteris.
Į šį klausimą sutiko atsakyti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojas gastroenterologas daktaras Benediktas Kurlinkus.
Rekomenduojami papildomi tyrimai
Į klausimą, ką reiškia, kad organizme aptikta Helicobacter pylori (H. pylori) bakterija, daktaras B. Kurlinkus atsakė: „Tai reiškia, kad Jūsų organizme yra susikūręs imuninis atsakas į Helicobacter pylori bakterijas. Labai tikėtina, kad šios bakterijos taip pat yra apsigyvenusius skrandyje ir sukėlusios jo uždegimą.
Siekiant įsitikinti, ar bakterijos tikrai kolonizavo skrandį, paprastai atliekami papildomi tyrimai. Ši būklė yra pavojinga, nes gali sutrikti skrandžio funkcija, padidėja rizika sirgti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, skrandžio vėžiu“.
Jeigu bakterija nustatyta kraujo tyrimais, dažnai rekomenduojami papildomi jautresni tyrimai, siekiant įsitikinti ar H. pylori yra tikrai infekavusi skrandį. Jiems priklauso išmatų antigeno testas, ureazės testas (atliekamas endoskopijos metu), šlapalo kvėpavimo testas.
Užsikrečiama vaikystėje
Šia bakterija, anot pašnekovo, dažniausiai užsikrečiama vaikystėje, kai dar nėra pilnai susiformavęs imunitetas ir nėra iki galo išugdyti asmens higienos įgūdžiai.
„H. pylori aptinkama užsikrėtusių žmonių seilėse ir išmatose. Užkrėsti kitus asmenis galima bučiuojantis, naudojant nenuplautus stalo įrankius, po tualeto nenusiplovus rankų“, – paaiškino daktaras B. Kurlinkus.
Ši bakterija yra gana paplitusi bendroje populiacijoje. Pasaulyje ja gali būti infekuota apie 50 proc. žmonių. Kaip sakė gydytojas gastroenterologas, šis procentas paprastai didėja kuo mažiau išsivysčiusi yra šalis.
„Šiuo metu manoma, kad visi jos nešiotojai serga lėtiniu gastritu, bet ši liga simptomais gali pasireikšti tik apie 20 proc. infekuotų žmonių.
Kas lemia simptomų išsivystymą, tikslių duomenų nėra. Tai gali būti kitų gastrito rizikos veiksnių buvimas, tokių kaip tabako rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, netinkama mityba, stresas“, – rizikos veiksnius išvardijo daktaras B. Kurlinkus.
Bakteriją išnaikinti įmanoma
Pasidomėjus, kaip pasireiškia bakterijos sukeltos ligos, medikas pasakojo: „Lėtinis gastritas paprastai pasireiškia diskomfortu, maudimu skrandžio projekcijoje, apsunkintu virškinimu.
Esant opaligei, gali pasireikšti stiprūs pilvo skausmai, vėmimas krauju ar tamsiu turiniu, mažakraujystė.
Skrandžio vėžio atveju, gali būti visi aukščiau paminėti simptomai, taip pat dažnai mažėja kūno masė, dingsta apetitas. Ypač reikėtų sunerimti, jeigu šie simptomai yra naujai atsiradę, tiems, kurie yra vyresni nei 50 metų, jeigu tarp artimų giminaičių buvęs skrandžio vėžys.
Visais šiais atvejais yra rekomenduojamas gydymas. Jį sudaro vaistų kursas, kuriuos reikia gerti 10–14 dienų. Tarp vaistų paprastai yra du antibiotikai ir vienas skrandžio rūgštingumą bei šios bakterijos aktyvumą slopinantis preparatas“.
Gera žinia yra ta, kad, pasak gydytojo, skirtas antibiotikų ir kitų vaistų kursas būna efektyvus 80–90 proc. atvejų. Taigi, bakteriją galima išnaikinti.