Įvyko tai, kas buvo prognozuota
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo profesoriaus Sauliaus Čaplinsko toks sergamumo šuolis nė kiek nestebina. Jis neabejoja – gripas dar tikrai parodys savo nagus.
„Kad sergamumas gripu išaugs, buvo prognozuota dar pirmaisiais pandemijos metais, – priminė S. Čaplinskas. – Tada buvo aiškiai sakoma, kad dėl pandeminių ribojimų sumažėjo ne tik kovido, bet ir kitų peršalimo ligų, tarp jų – ir gripo“.
Deja, per pandemiją, anot profesoriaus, sumažėjo skiepų nuo kitų ligų apimtys, taip pat ir nuo gripo. Taigi jau praėjusiais metais prognozuotas galimas gripo šuolis, tiesa to neįvyko dėl tebegaliojusių pandeminių ribojimų.
„Kai tik bus panaikinti pandeminiai ribojimai, labai tikėtinas gripo šuolis, nes daug žmonių nebuvo susidūrę su gripo virusu, natūraliai nesiimunizavo, neužsikrėtė vienas nuo kito ir dalis nesiskiepijo. Taigi dabar mes ir turime ypač palankią terpę gripo virusui plisti“, – neabejojo S. Čaplinskas.
Pašnekovas priminė: norint apsisaugoti nuo gripo, kaukes reikia dėvėti ne ant smakro, o ant nosies. Svarbu nepamiršti laikytis ir kitų priemonių, tokių, kaip kruopštus rankų plovimas. Tik taip bus sumažinta galimybė virusui plisti.
Pasidomėjus, ar pavojinga dabar cirkuliuojanti gripo viruso atmaina, S. Čaplinskas sakė: „Kiekvienam žmogui pavojinga ta liga, kuria jis suserga. Tas faktas, kad pastaruosius dvejus metus gripo virusai necirkuliavo arba cirkuliavo labai mažai, reiškia, kad bet kuri atmaina gali būti ir bus pavojinga, nes imunitetas yra išblėsęs“.
Kaukių siūlo neskubėti atsisakyti
Kol kas S. Čaplinskas siūlytų neskubėti atsisakyti kaukių uždarose patalpose. Esą tai neabejotinai gali lemti dar didesnį gripo šuolį.
„Bet kiek mes, kaip visuomenė, galime toleruoti įvairius ribojimus? Jeigu jau dabar dalis žmonių pavargo ir nebenori ribojimų, daliai jie nebepriimtini. Atitinkamai reaguoja ir politikai.
Kalbant apie veiksmingumą, geriausia būtų, jeigu ištisai visi vaikščiotume su kaukėmis. Taip apsisaugotume nuo virusų ir ligų, kurios plinta oro lašeliniu būdu.
Moksliškai įrodyta, kad kaukės dėvėjimas sumažina tikimybę užsikrėsti ne tik kovidu, bet ir kitomis peršalimo ligomis, beje, taip pat susirgti šienlige. Gi dabar pavasaris, pradės žydėti augalai. Žmonės, kurie turi šienligę, kuriems pavasarį būna alergijos, dabar gali drąsiau ir atviriau dėvėti kaukes lauke. Dabar juk jau įprasta matyti žmogų su kauke“, – drąsino S. Čaplinskas.
Kartu mokslininkas pripažino, kad kaukes dėvėti nuolat nėra patogu, o ištisai jas nešiojant kyla ir kitų ligų grėsmė. Tad visada jų tikrai niekas nevers dėvėti.
Siūlo ruoštis jau dabar
Profesorius S. Čaplinskas jau dabar ragino ruoštis ateinančiam šaltajam sezonui ir įdiegti pagrindines priemones: tiek priklausančias nuo kiekvieno asmens, tiek nepriklausančias.
„Visų pirma svarbu pasirūpinti, kad uždarose patalpose kvėpuotume kuo švaresniu ir sveikesniu oru. Tam padės trys dalykai: patalpų vėdinimas, oro valymas ir oro dezinfekavimas.
Dėl vėdinimo – svarbu, kad žmonės įprastų kuo daugiau vėdinti patalpas.
Oro valymas reiškia, kad ten, kur yra oro valymo sistemos, reikia įsitikinti ar jos veikia, ar yra filtrai, ar tie filtrai, ypač HEPA, valomi.
Taip pat reikėtų kaip įmanoma daugiau įdiegti oro dezinfekavimo sistemų su ultravioletiniais spinduliais ar plazma. Tai jau įperkama, o poveikis sveikatai yra akivaizdus, irgi įrodytas moksliniais tyrimais“, – teigė pašnekovas.
Kartu S. Čaplinskas patarė vartoti purškalus į nosį su jota-karageninu.
„Moksliškai įrodyta, kad tų sveikatos priežiūros darbuotojų, kurie dirba su kovidiniais ligoniais ir reguliariai naudoja šiuos purškalus, teigiamų PGR testų nuošimtys statistiškai skiriasi, palyginti su nenaudojusiais“, – aiškino S. Čaplinskas, priminęs, kad, norint apsisaugoti nuo infekcinių ligų, svarbu nuo jų ir pasiskiepyti.