35 metų Abi Feltham iš Ričmondo su savo draugais paauglystėje pradėjo gerti sidrą parkuose, kad išgyventų tėvo netektį – jis mirė, kai mergaitei buvo treji. Nuo 14 metų ji pradėjo vartoti alkoholį kiekvieną. Viskas pablogėjo, kai ji pradėjo 10 metų kelionę su kuprine ant pečių.
Darbas baruose padėjo nuslėpti jos įprotį – Abi gerdavo vos pabudus iki tol, kol, jos žodžiais tariant, „atsijungdavo vakare“. Blogiausiu atveju išgerdavo du 700 ml talpos butelius viskio, taip pat alaus per dieną.
Abi pasakojo: „Gerdavau daug. Blogiausiais momentais per dieną išgerdavau po porą butelių stipriųjų alkoholinių gėrimų. Gerdavau nuo tos akimirkos, kai pabusdavau, iki atsijungimo vakare.
Visada kovojau su psichikos sveikatos problemomis. Nuo vaikystės patyriau daug traumų. Patyriau daug netekčių, o gėrimas buvo vienintelis būdas su tuo susigyventi.
Vaikystėje buvau tikrai pikta ir pilna neapykantos, visada jaučiausi nepritapėle. Jaučiausi taip, kad negaliu niekur pritapti, nebent išgerčiau. Tai leisdavo jaustis normaliai. Iš pradžių visada buvo vakarėliai su draugais“.
Ji pridūrė: „Kai suaugau ir persikėliau į Londoną, supratau, kad galiu gerti savarankiškai, kada tik panorėjusi. Visą laiką dalyvaudavau vakarėliuose – išeidavau su draugais ar nepažįstamais žmonėmis“.
Abi išvyko iš Jungtinės Karalystės (JK), kad galėtų keliauti tik su kuprine ant pečių būdama 23 metų ir pradėjo gyventi nuo algos iki algos. Ji sakė: „Mane domino tik alkoholio vartojimas. Dariau tai 10 metų. Dirbau baruose, kur kai kuriais atvejais buvau skatinama gerti.
Keliaudama sutikau savo dabar jau buvusį vaikiną Pietryčių Azijoje ir maniau, kad mano depresija išgydyta – įsimylėjau“.
Abi metė gyvenimą kelyje ir persikėlė į Niujorką, o tada, kai išsiskyrė su vaikinu, nuskrido į Kanadą, pateko į netinkamą kompaniją ir pradėjo rūkyti kokainą. Dėl per didelio alkoholio vartojimo, o po to – ir narkotikų vartojimo ji prarado padavėjos darbą.
Po to, kai prasidėjo Covid pandemija ir visi draugai, su kuriais ji gėrė, neteko darbo, Abi grįžo iš Kanados į JK ir apsigyveno pas savo tėvus Berkšyre.
Grįžusi į savo vaikystės kambarį ji iš pradžių gėrė, bet po to, praėjus trims savaitėms po grįžimo namo, atėjo akimirka, paskatinusi keisti gyvenimą.
Mesdama šešis tuščius vyno ir alaus butelius, paslėptus šone prie lovos į šiukšliadėžę, ji prisiminė dariusi tą patį, kai jai buvo 16 metų. Tą 2020 m. balandžio dieną ji iš karto atsisakė alkoholio. Ji nustojo svaigintis be profesionalios pagalbos ir nuo to laiko nebegeria nė lašo.
Dabar, po to, kai pasiekė dugną, Abi turi pastovų darbą, santykius ir namus Londone, kur dirba socialinės žiniasklaidos vadybininke.
Abi tęsė pasakojimą apie savo susivokimą ir persikėlimą į JK: „Visi kiti taip pat neteko darbo, todėl prisidengusi „Covid“ grįžau į JK. Grįžau gyventi su mama ir toliau gėriau.
Aš pradėjau nuolat gerti ir, kai lioviausi tai daryti, supratau, kad prie lovos slepiu butelius. Taip dariau vaikystėje, kad nuslėpčiau nuo mamos gėrimą“.
Ji tęsė: „Vieną dieną aš rankiojau butelius ir atsisėdau lovūgalyje, numetusi maišelį. Man tai smogė iš karto. Man praskaidrėjo, jaučiausi tarsi veidrodis būtų laikomas priešais mano veidą. Dabar gyvenu stabilų, ramų gyvenimą, kurį myliu“.
Tačiau pasiekti šį pokytį nebuvo lengva. Pasak JK priklausomybės gydymo centrų, staigus alkoholio trūkumas organizme gali sukelti detoksikacijos simptomus, kurie gali būti nuo nedidelių iki ryškių, keliančių didelį pavojų sveikatai.
Abi pasakojo: „Fiziškai tai buvo labai sunku – iš pradžių buvo labai bloga. Kurį laiką buvau bejausmė, išsekusi. Jaučiausi taip, lyg būčiau nubėgusi maratoną; paskutiniai 10 mano gyvenimo metų buvo tokie perpildyti ir traumuojantys.
Po to labai troškau pasitaisyti. Kiekvieną dieną jaučiausi tvirtesnė ir pamačiau, kaip viskas gerėja. Dabar gyvenu tikrai stabilų, ramų gyvenimą. Turiu vaikiną ir mes kartu jau metus.
Mes turime tikrai sveikus santykius, o tai yra pats normaliausias dalykas – viskas mano gyvenime taip ramu. Taip pat pradėjau labai rūpintis savo psichine sveikata. Du kartus per savaitę lankau terapiją.“
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|