Sutriko širdies ritmas
77-erių politikas Bronius Bradauskas karantiną leidžia sodyboje kaime ir, nors neseniai į širdies vainikines kraujagysles įstatytas stentas, stengiasi daugiau judėti.
„Visus darbus pats pasidarau, nereikia žmogaus samdyti, – teigia buvęs politikas. – Žmona pyksta, kad dirbu. Bet jai sakau: jei atsisėsiu, nebeatsikelsiu.“
B. Bradauskas bėdų su širdimi turi seniai: pirmą kartą ją pajuto būdamas devyniolikos, tačiau nesuprato, kad serga. Tik po daugelio metų buvo nustatyta, kad jį buvo ištikęs mikroinfarktas. „Tas randelis širdyje yra iki šiol“, – sako pašnekovas.
Kai B. Bradauskui buvo 35-eri, gydytojai skyrė vaistų nuo aukšto kraujospūdžio. Vėliau, kai buvo penkiasdešimties, širdis sustreikavo ne juokais.
„Važiavome automobiliu, pasidarė bloga – jaučiu širdis tuk, tuk, tuk. Nuvežė bendradarbiai į Greitosios pagalbos ligoninę, ten jau nešė neštuvais... Nustatė širdies ritmo sutrikimą. Metus gėriau vaistus ir į burną neimdavau nė gramo degtinės. Ritmas normalizavosi.“
B. Bradauskas teigia, kad vaistus gėrė tvarkingai, tačiau kraujospūdį retai tikrindavo, o kai patikrindavo, jis būdavo 180, 160, retai – 140. Taip tęsėsi ilgus metus.
„Kartą, prieš pusantrų metų rytą pabundu – širdis klepsi. Turėjau važiuoti į ligoninę dėl stuburo išvaržos. Ten su kitais tyrimais padarė ir kardiogramą – pasirodo, sutrikęs širdies ritmas. Nuvežė mane į Santariškes. Ketino per burną kišti zondus, prideginti kraujagysles, kad ritmas normalizuotųsi. Bet jį pavyko sutvarkyti vaistais. Galiausiai daktarė Jūratė Barysienė parinko tinkamus vaistus ir sureguliavo kraujospūdį, dabar kartais jis būna net per žemas“, – pasakoja B. Bradauskas.
Po minėto karto politikui širdies ritmas buvo sutrikęs dar penkis kartus.
„Dabar geriu vaistus, kuriuos man išrašė – nuo kraujospūdžio ir kraują skystinančius, po širdies ritmo sutrikimo iš karto jų skyrė. Jaučiuosi gerai, nuvažiuoju ir į medžioklę, bet „šnapsas“ pamirštas“, – juokiasi B. Bradauskas.
Gyvybei pavojinga būklė
Jei nevartotų kraujo krešėjimą reguliuojančių vaistų, B. Bradauskui grėstų insultas, mat širdies ritmas jam sutrinka dėl prieširdžių virpėjimo.
Prieširdžių virpėjimas vystosi, kai sutrinka tolygus elektrinio impulso, kuris priverčia ritmingai susitraukti atskiras širdies dalis, sklidimas prieširdžiuose. „Tada prieširdžiai susitraukinėja tankiau nei įprastai ir neritmiškai, ir kraujas juose teka lėtai bei sūkuriuoja, nėra visaverčio prieširdžių susitraukimo, dėl to ten ima formuotis krešuliai“, – aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja doc. Jūratė Barysienė.
Per metus insultą patiria apie 11 tūkstančių Lietuvos žmonių, didžioji dalis – dėl širdyje susiformavusio trombo. Kas trečiam vyresniam kaip 55-erių metų žmogui yra rizika patirti prieširdžių virpėjimą.
Būtina vartoti vaistus
Tam, kad prieširdžių virpėjimo varginamas žmogus nepatirtų insulto, jis turi vartoti kraujo krešėjimą reguliuojančius geriamuosius vaistus – antikoaguliantus.
Doc. J. Barysienė sako, kad šių vaistų yra dviejų grupių. Sveikatos politikų sprendimu, pirmiausia ligoniai pradedami gydyti vitamino K antagonistais, iš kurių dažniausiai skiriamas preparatas yra varfarinas.
Nors šie vaistai 70 metų gelbsti žmonių gyvybes, tačiau yra labai „kaprizingi“. Juos vartojant kraujas gali staiga imti krešėti per stipriai arba nebekrešėti, tuomet žmogus arba patirs insultą, arba nukraujuos.
Tokį vaisto poveikį gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, vartojami kiti vaistai, pasikeitusi sveikatos būklė ir net maisto produktai. Dėl to kiekvienas varfariną vartojantis žmogus turi mažiausiai kartą per mėnesį atlikti kraujo krešėjimo tyrimą. Pagal jo rezultatus gydytojas reguliuoja vaisto dozę.
„Varfariną vartojantys žmonės turi suprasti, kad, praleidus tikrinimą vos kartą, jie rizikuoja patirti insultą. Kuo dažniau tikrinamasi, tuo geriau, bet maksimalus laikas, kai galima nesitikrinti, yra mėnuo. Tai įrodyta mokslo tyrimais“, – tvirtina gydytoja.
Jei pacientas pats negali pasirūpinti, kad kraujo krešumo tyrimai būtų atlikti laiku, taip, kaip skyrė gydytojas, jam turi padėti artimieji.
Prekybos centruose pavojingiau
Prasidėjus COVID-19 pandemijai, imtos riboti sveikatos paslaugos, dėl to tapo sunku patekti pas medikus, o dabar, įvedus griežtą karantiną, žmonės ėmė bijoti lankytis gydymo įstaigose.
Tačiau doc. J. Barysienė tvirtina, kad gydymo įstaigoje daug saugiau nei prekybos centre, kur perkame maistą, nes medikai ypač kruopščiai riboja pacientų srautus, tikrina temperatūrą, reikalauja dėvėti kaukes ir pirštines, dezinfekuoja paviršius ir patys tikrinasi rečiausiai kas tris savaites.
„Pacientas turi ateiti į laboratoriją, kad jam paimtų kraujo. Tai užtrunka tik kelias minutes. Pas gydytoją jam eiti nereikia – gali pasikalbėti telefonu. Gydytojas praneš apie tyrimo rezultatus, jei reikia, patikslins varfarino dozę ir išrašys elektroninį receptą. Vaistinėje atsiimti vaistus gali ir artimieji“, – aiškina kardiologė.
Yra alternatyvų
Prieš keletą metų imti plačiai vartoti kitos grupės kraujo krešėjimą reguliuojantys vaistai – ne vitamino K antagonistų geriamieji antikoaguliantai. Juos vartoja ir B. Bradauskas.
Ne vitamino K geriamieji antikoaguliantai neturi minėtų minusų, kuriuos turi varfarinas, tačiau gydytojai jų gali skirti ne visiems pacientams, nes yra brangesni ir ne visiems kompensuojami. Be to, daliai pacientų, pavyzdžiui, kuriems įstatyti mechaniniai širdies vožtuvai, šie vaistai netinka, jie gydomi tik varfarinu.
„Ne vitamino K antagonistų geriamieji antikoaguliantai nesąveikauja su maistu, daug mažiau sąveikos kitais vaistais, be to, juos vartojant nereikia sekti kraujo krešėjimo rodiklių“, – sako gydytoja.
Deja, gydytojai, norėdami skirti ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų, turi įrodyti, kad varfarinas pacientui nepadeda. Tam ligonis pusę metų kiekvieną mėnesį privalo atlikti kraujo krešėjimo tyrimus ir bent 30 proc. jų turi rodyti, kad kraujas kreši ne taip, kaip turėtų.
„Daug pacientų, kurie išgali, nenorėdami rizikuoti savo sveikata, patys perka ne vitamino K antagonistų geriamuosius antikoaguliantus. Deja, taip jie praranda galimybę ateityje gauti kompensuojamuosius vaistus“, – sako doc. J. Barysienė.
Nepriklausomai nuo to, kokius antikoaguliantus vartoja pacientas, labai svarbu reguliariai konsultuotis su savo gydytoju, nenutraukti paskirtų tyrimų ir gydymo COVID-19 pandemijos metu, kad negrėstų insultas.